Rastieji Agathis genties spygliuočiai, galintys užaugti iki 60 metrų aukščio, yra tvirtos medienos ir turi storus kamienus. Šiandien jie plyti kalnuotuose drėgnuosiuose miškuose tarp Sumatros salos ir Naujosios Zelandijos.

Suakmenėjusių agatmedžio lapų, šakų bei kankorėžių atradimas vulkaninių pelenų bei ežero nuosėdose Laguna del Hunco vietovėje Argentinoje atskleidžia, kad šie medžiai jau egzistavo priešistoriniu laikotarpiu ir buvo paplitę milžiniškoje teritorijoje. Dar tada, kai šie žemynai buvo susijungę ir sudarė superkontinentą – Gondvaną. Penn State universiteto profesorius Peter Wilf mano, kad agatmedis Australijos per Antarktidą iki Pietų Amerikos ir išplito būtent tuo laikotarpiu, tačiau, dėl drastiškų klimato pokyčių kitose žemynuose, išliko tik Australijoje bei išplito į Pietų Aziją.

Nors iki šiol agatmedis atlaikė aplinkos spaudimą, tačiau nėra aišku kiek dar laiko bus pajėgus pasipriešinti vis didėjančiai žmogaus keliamai grėsmei – taršos, besaikio miškų deginimo bei kirtimo padariniams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)