„Nuotaikos puikios – visi ploja, visi džiaugiasi. Po tokio vaizdo ir garso, manau, mes tikrai galime vadintis kosmine valstybe“, – iškart po raketos pakilimo LRT sakė „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Laikas iki numatyto raketos starto bėgo beveik be jokių nesklandumų – vienu metu buvo kilęs susirūpinimas dėl skysto deguonies nutekėjimo iš vamzdžių, turinčių tiekti kurą į „Antares“ raketą, tačiau paaiškėjo, kad nuotėkis yra pagalbiniame vamzdyje ir startui įtakos neturės. Kiek vėliau
nervus kirbino tam tikri atmosferos reiškiniai, dėl kurių galimi lokalūs slėgio padidėjimai, galintys pakenkti kylančiai raketai, tačiau prieš pat startą šis pavojus praėjo.

Raketos „Antares“ į orbitą iškeltoje krovininėje kapsulėje „Cygnus“ yra įgulai skirtas krovinys – maistas, atsarginės dalys, higienos priemonės, TKS gyvybės palaikymo sistemos dalys, įranga darbui atvirame kosmose ir mokslinė įranga.

Taip pat į kapsulę buvo sutalpinti mokinių eksperimentai, atrinkti vykdant NASA Kosminių skrydžių eksperimentų programą – talentingi vaikai tyrinės, kaip mikrogravitacijos sąlygos veikia kamienines ląsteles, aiškinsis, ar kosmose galima virti alų ir ieškos vaistų nuo vėžio.

Paskutinė – komercinė - krovinio dalis Lietuvai yra svarbiausia: tai yra 33 nanopalydovai, tarp kurių yra ir lietuviškieji „LituanicaSAT-1“ bei „LitSat-1“, ir „CubeSat“ paleidimo į kosmosą mechanizmai, padėsiantys paleisti palydovus naudojant TKS „Kibo“ modulį.

O tai reiškia, kad nuo sekmadienio, kuomet prie Tarptautinės kosminės stoties prisijungs krovininis erdvėlaivis, joje viešės net 34 kosminiai aparatai (įskaitant ir pačią „Cygnus“ kapsulę).

Dviejų pakopų raketą „Antares“ sudaro pirmoji pakopa, gaminama Ukrainos „Južnoje“ konkstruktorių biuro ir antroji pakopa „Castor 30B“, kurią pagamino bendrovė „Alliant Techsystems“.

Pirmoji raketos pakopa yra perimta iš rusiškų raketų „Zenit“. Šios raketos, pirmąkart nuo žemės pakilusios 1985 metais, iki šiol yra naudojamos – dažniausiai komercinio krovinio iškėlimui į orbitą ir krovinių gabenimui į TKS, o taip pat ir vykdant kai kurias „Roskosmos“ misijas.

Skirtingai, nei „Zenit“, kuriose naudojami RD-171 varikliai, pirmąją „Antares“ pakopą aukštyn kelia du „Aerojet AJ-26“. Tai yra modifikuoti praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje pagaminti NK-33 varikliai, skirti sovietinėms N1 raketoms.

N1 programa buvo atšaukta, tačiau nemažai variklių jau buvo prigaminta ir nepanaudota, todėl iki šiol jie stovėjo sandėliuose, o dabar jie buvo pritaikyti bendrovės „Orbital Sciences“ raketose „Antares“ ir Rusijos „Soyuz-2-1v“ (pirmoji tokia raketa pirmąkart į kosmosą kilo praėjusių metų pabaigoje).

Pirmos pakopos varikliai degina kurą RP-1, kuris oksiduojamas skystu deguonimi. Antra pakopa varoma kietu kuru.

Kodėl Lietuvai reikia palydovų?

Pirmieji mažieji Lietuvos palydovai skirti paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms: jie, išleisti iš TKS pirmą kartą pasisveikins ir galbūt net pasikalbės būdami kosmose. Negana to, palydovai pateks į istoriją, nes bus leidžiami kartu su JAV atliekamu didžiulio masto mažų ir pigių palydovų eksperimentu, kuris netolimoje ateityje gali perrašyti kosmoso technologijų raidą.

Kaip LRT.lt yra sakęs vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, šios istorinės misijos vertė labiau ne praktinė ar mokslinė, o mobilizacinė. Jos tikslas – skatinti šios srities entuziastus ir technologijų plėtrą.

„Dalyvavimas kosminėse programose prisideda prie kitų, pavadinkime, pašalinių produktų, pritaikomų kitose srityse, plėtros. Antai misijoms kuriamos naujos informacinės technologijos, įmantri elektronika, kuri tarnauja tiek kosminei technikai, tiek gali būti pritaikoma praktiniame žmonių gyvenime“, – aiškino J. V. Vaitkus.

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) direktorius plėtrai Saulius Lapienis laikėsi kiek kitokios nuomonės. Pagal jį, palydovų misija yra ne tik reikšmingas žingsnis į priekį, bet ir lietuvio-veltėdžio etiketės nusikratymas.

„Bėda ta, kad lietuviai labai vėlai ėmė gauti paslaugas, kuriomis jau seniai naudojasi civilizuotų valstybių atstovai. [...] Visa tai, ką mes naudojame kiekvieną dieną, tai ką aš išvardinau anksčiau, iš dalies buvo kuriama ir europiečių lėšomis. Jeigu jau priklausome tai šeimai, kurioje kuriamos kosmoso paslaugos, gal kažkada būtų laikas prie to prisidėti“, – svarstė S. Lapienis.

Jo nuomone, šios sėkmės faktas prisidės ir prie teigiamų pokyčių jaunų žmonių bendruomenėje: padaugės norinčiųjų studijuoti techninius mokslus. Anot jo, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei jų kuriamos programos to nesugebėtų taip efektyviai pasiekti.

„Tik užkrečiantys pavyzdžiai, sėkmės istorijos turi didžiausią įtaką jaunam žmogui“, – LRT.lt sakė S. Lapienis.

Tyrėjas įsitikinęs, kad laikui bėgant didėjanti techninių mokslų paklausa prisidės ir prie Lietuvos ekonomikos augimo.

„Atsiras terpė išradimams, galimybė save realizuoti, bus sudaromi kontraktai, vykdomi užsakymai. Įstojimas į ESA (European space agency) būtinas, nes kartu įstotume ir į vadinamąjį kosmoso klubą. Tai parodytų, kad šalis sugeba formuoti komandas, kurios gali dalyvauti ir tarptautinėse programose, gauti lėšų specialiems įrengimams pagaminti. [...] Paklauskite bet kurio Lietuvos verslininko, ar jis nesidžiaugtų, jeigu investavęs vieną eurą gautų septynis. Žinoma, jis apsidžiaugtų – 700 proc. pelnas! Tačiau norint tai padaryti, reikia priklausyti EKA“, – tikina matematikas.

Lietuviškus palydovus keliančios raketos startas
8 skrydžio minutė - skrydis vyksta sklandžiai, kosminis laivas jau didesniame nei 250 km aukštyje
"Cygnus" kapsulė atsikabino nuo raketos "Antares" ir pradėjo savarankišką skrydį.
Pirmos pakopos varikliai atsikabino pagal planą.
3 skrydžio minutės - skrydis vyksta puikiai.
Dvi minutės skrydžio - visi duomenys rodo, kad pakilimas sėkmingas.
Pakilo!
Paskutinė minutė, kai mūsų palydovai liečia Žemę!
Mažiau nei 5 minutės iki starto.
10 minučių iki starto.
Įjungtos vidinės raketos energijos tiekimo sistemos.
20 minučių iki starto.
NASA TV (antrasis transliacijos langas) šiuo metu rodo vaizdo įrašą apie tai, kaip raketa "Antares" buvo ruošiama skrydžiui.
Valanda iki starto.
Gautas leidimas pildyti raketos "Antares" degalų bakus.
Iki starto - pusantros valandos.
Orai Volopso saloje iki pakilimo turėtų būti palankūs, meteorologas tikina, kad tikimybė, jog blogi orai privers atidėti pakilimą - 5 procentai.
Išaiškėjo, kad skysto deguonies nuotėkis buvo pagalbiniame vamzdyje - raketos startui tai įtakos neturės.
Iki starto - mažiau nei 2 valandos.
Skrydžio inžinieriai pranešė, kad sėkmingai atliktas 271 patikrinimo prieš raketos startą punktas. Įdomu, kiek dar tokių punktų liko?
Iki starto likus 2 valandoms į pakilimo aikštelę išsiųsta "Orbital Sciences" inžinierių komanda - įtariamas nuotekis iš vamzdžių, tiekiančių skystą deguonį į raketą.
"Orbital Sciences" per "Twitter" paskelbė, jog pradėta raketos "Antares" bakų ventiliacija deguonimi, pradėtas šilto helio tiekimas į raketą.