Kai vanduo maišosi su aliejumi, gaunami geresni vaistai

Vaistai, kurie gali būti labai naudingi, tačiau taip pat gali turėti toksiškų šalutinių efektų, dėl sunkiai paaiškinamos cheminės sąveikos gali tapti saugesniais ir tinkamais platesniam vartojimui. Daugelis potencialių vaistų yra aliejuose tirpūs junginiai, kurie prastai tirpsta arba nesimaišo su vandeniu, krauju ir kitais kūno skysčiais. Kad juos būtų galima panaudoti kaip vaistus, šie junginiai paprastai tirpinami „nešančiame“ aliejuje ir tada pridėjus paviršiui aktyvių medžiagų šis riebus tirpalas gali būti paskirstytas vandenyje.

Labiau rafinuotas būdas yra padengti vaistus mikroskopinėmis vandenyje tirpiomis dalelėmis. Tačiau nešantieji aliejai ir kitos pridedamos medžiagos gali turėti nemalonių šalutinių efektų, sukelti alergines reakcijas ar skausmą vaistus leidžiant. Tuo tarpu vaistų dengimas vandenyje tirpiomis dalelėmis yra sudėtingas ir brangus procesas.

Australijos nacionalinio universiteto mokslininkas Ricas Pashley įsitikinęs, kad atrado dar geresnį būdą. Prieš dvejus metus jis išsiaiškino, kad, priešingai nei esame mokyti mokykloje, aliejus ir vanduo gali maišytis, jei visos skysčiuose ištirpusios dujos bus pašalintos.

Kol chemikai bando išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių visa tai vyksta, R.Pashley ir jo kolega Mathew Francis iš to paties universiteto įrodė, kad šis metodas gali būti taikomas riebaluose tirpiems vaistams įmaišyti į vandenį, o tai reiškia, kad galima atsisakyti papildomų medžiagų ir jų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų ir taip pat supaprastinti vaistų gamybą. Mokslininkų darbas bus spausdinamas artimiausiame žurnalo „Colloids and Surfaces A“ numeryje.

R.Pashley ir M.Francis savo metodą pademonstravo su dviem riebaluose tirpiais vaistais: dažnai naudojamu raminamuoju preparatu propofoliu, tiekiamu skystoje formoje, ir grizeofulvinu, kuris naudojamas geriant ir gydo grybelines ligas.

Metodas taip pat suveikė ir su sojų aliejumi, kuris paprastai naudojamas riebaluose tirpiems vaistams tirpinti, bei su daugybe kitų aliejų. Gautų aliejaus lašelių dydis – apie 0,6 mikrometro – yra pakankamai nedidelis, kad tiktų intraveniniam naudojimui, sakė R.Pashley.

„Lašelių dydį galima minimizuoti be paviršiaus aktyvių medžiagų“, - sakė Laurence‘as Matheris iš Sidnėjaus universiteto (Australija). Pasak šio mokslininko, metodas turi potencialo „sukurti būdą daugelio naujų injekcinių vaistų gamybai be sudėtingo gamybos proceso“.

Tiesa, to nebus galima pradėti daryti tuoj pat. Bet koks naujas vaistų gamybos metodas turi būti tikrinamas kelis metus, kad atitiktų itin griežtus reikalavimus. Tačiau R.Pashley metodas gali pagreitinti ir pačių vaistų bandymo procesą.

Apie 40 proc. naujų vaistų yra tirpūs riebaluose, taigi prieš pradedant juos bandyti reikia atrasti būdą jiems paskleisti vandenyje. Todėl kol kas kai kurie vaistai pažymimi etikete „per sunku pagaminti“ ir padedami pačioje atokiausioje lentynoje. Pasinaudojus naujausiu metodu, visi šie vaistai galėtų būti išsklaidyti vandenyje ir pradėti bandyti.

Taip pat gali būti įmanoma sukurti patobulintas jau egzistuojančių vaistų versijas. Pavyzdžiui, intensyvios terapijos skyrių pacientams, kuriems skirtas sojų aliejuje tirpinamas raminamasis vaistas propofolis, po ilgo vaisto vartojimo laiko gali pavojingai pakilti riebalų lygis kraujyje. Jei propofolis R.Pashley metodu būtų paskirstytas vandenyje, šio šalutinio efekto nebeliktų.

Šis metodas netgi galėtų būti panaudotas naujiems kanapių preparatams, naudojamiems skausmo kontrolei, gaminti. Kanapė – labai aliejingas augalas, o jame esantys junginiai tirpūs aliejuje, todėl iki šiol tiksliai dozuoti veikliąją medžiagą buvo labai sudėtinga.