Šis jūros vanduo yra maždaug 145 mln. metų senumo ir yra maždaug dukart sūresnis nei įprastas jūros vanduo. Jis buvo užkonservuotas, lyg kokia priešistorinė musė įkliuvusi gintare, manoma, dėl masyvios kometos smūgio, kuri trenkėsi į teritoriją, tuo pačiu suformuodama Česapiko įlankos baseiną.
Pagrindinė šio projekto autorė teigė, jog ankstesni vandens temperatūros bei sūrumo lygiai buvo tirti naudojantis įvairaus tipo gilių nuosėdinių uolienų sluoksnių gręžiniais. Jų atlikti cheminiai, izotopų bei fizikiniai tyrimai leido jiems įrodyti vandens amžių ir teigti, jog jis yra priešistorinis.
Česapiko įlankos krateris yra vienas iš kelių jūrinių kraterių, kurie buvo užfiksuoti visoje Žemės planetoje.
Manoma, jog prieš maždaug 35 mln. metų didžiulė kometa išmušė vandenyno dugne 90 kilometrų skersmens kraterį, kaip tik toje vietoje, kurioje dabar yra Česapiko įlankos vandens baseinas.
Kosminio kūno trenkimosi Žemę jėga į buvo tokia didelė, jog į atmosferą buvo išmesta daugybė dulkių, uolienų nuolaužų, sukeltas galingas cunamis, galėjęs siekti net Blu Ridžo kalnus Virdžinijos valstijoje, t.y. daugiau nei 177 kilometrus.
Kometos ar meteorito trenkimasis į Žemės paviršių galėjo deformuoti jau tuo laiku buvusius vandeninguosius sluoksnius, kadangi dėl itin aukštos temperatūros galėjo įvykti uolienų kristalizacija bei visi kiti įvairūs uolienų struktūros pakitimai. Šie pokyčiai ir galėjo lemti vandens uždarymą nelaidžių uolienų talpykloje, kuri nesusisiekia nei su paviršiniu vandeniu, nei su kitais požeminiais vandenimis.
