- Kokia yra „Europos 2020“ vizija? Kaip 2020 metais atrodys Europa?

- Kažkuria prasme tai yra du skirtingi klausimai. „Europa 2020“ - tai augimo ir atsigavimo programos pavadinimas. Toje programoje yra daug svarbių punktų ir vienas iš jų yra „Skaitmeninė Europa“. Platesnis klausimas – kaip atrodys Europa 2020 metais. Kitais metais vyks Europos parlamento rinkimai ir turėsime naują komisiją. Taigi, kadangi Europa yra politinis darinys, atsakymą į šį klausimą sužinosime kitais metais. Aš atsakyti negaliu, nes dalis atsakymo priklauso nuo rinkėjų. Bet ko aš pats norėčiau... Norėčiau, kad iki 2020 metų atsirastų potencialo, kad technologijos padėtų žmonėms mokyklose, namuose, ligoninėse, gamyklose, keliuose. Mes to dar nepadarėme. Turime džiaugtis ne tik savo mobiliaisiais telefonais, bet ir elektronine tapatybe, mobiliaisiais mokėjimais, mobiliąja sveikata. Taigi, per ateinančius penkerius metus reikės nuveikti ganėtinai daug, kad sukurtume iš tiesų pažangią Europos bendruomenę.

- Ir manyčiau, kad tai bus susiję su visuotinu, efektyviu „didžiųjų duomenų“ naudojimu?

- Taip. Visų pirma, kalbant apie „didelius duomenis“ reikia pagalvoti, iš kur jie surenkami. Tai yra daiktų interneto ir daugybės jutiklių klausimas. Duomenis kuria ne tik mūsų telefonai, bet ir tai, kaip mes žaidžiame „Angry Birds“. Antras klausimas – ką su tais duomenimis darysime. Mums dar daug ko reikia išmokti grynos duomenų analizės požiūriu. Trečias dalykas – tų duomenų naudojimo patogumas. Reikia, kad žmonės išsiaiškintų, kiek naudos iš tų duomenų gauname, nes kuomet jaučiame naudą, kyla mažiau rūpesčių dėl privatumo. Duomenų privatumas yra svarbus tuomet, kai iš jų naudojimo negaunu jokios naudos. Bet jeigu sergu, tuomet visus savo duomenis neabejodamas ir nedelsdamas noriu pateikti savo gydytojui, kad jis galėtų mane išgydyti. Bet ką reikia suprasti – tai kad jeigu mano duomenis gydytojas turės visą laiką, tai jis galės prižiūrėti, kad sveikata ir nepašlytų. Tokių duomenų galia medicinoje būtų ne tik gydomoji, bet ir prevencinė.

- Vienas iš stipresnių „didžiųjų duomenų“ šaltinių yra valstybinės organizacijos. Tarkime, meteorologijos tarnybos, kelių eismo agentūros ir panašiai. Bet privatus sektorius bent jau mūsų šalyje neturi laisvos prieigos prie tokių duomenų, jie nėra atviri ir yra parduodami. Ar Europos Sąjungos lygiu bus einama prie tokių duomenų viešos, laisvos prieigos?

- Viešųjų paslaugų informacijos direktyva yra sukurta tam, kad valstybės atvertų prieigą prie tokių duomenų. Bet duomenys turi būti pateikti naudojamu pavidalu. Ir šioje vietoje kyla du iššūkiai: pirmasis – valstybinės įstaigos duomenis turi duoti, antras – jos tuos duomenis turi duoti protingai. Jeigu jos pateiks duomenis tokiu pavidalu, kad šie nebus tinkami naudojimui, tai jie ir nebus naudingi. Be to, kai kurie iš renkamų duomenų kelia privatumo klausimų. Pavyzdžiui, jeigu įdiegiama išmani transporto sistema, kuri parodo, kur kuriuo metu yra kiekvienas konkretus automobilis, atpažįstamas pagal valstybinį numerį, galbūt nenorėtume, kad valdžia publikuotų tokius duomenis – su valstybiniais numeriais. Taigi, kai kuriais atvejais reikalingas ir duomenų anonimizavimas. „Didieji duomenys“ privačių organizacijų gali būti naudojami kaip pagrindas siekiant suprasti bendras tendencijas, nenurodant, ką daro ponas ir ponia X. Ši direktyva įsigalios kitais metais.

- Papasakokite apie vieningą telekomunikacijų rinką. Ryšio operatoriai nėra patenkinti kai kuriais šio plano suvienyti Europos rinką aspektais. Ar šis planas tikrai įsigalios kitų metų liepos 1 dieną?

- Kol kas dirbama pagal tokį planą. Europos taryba pareiškė: „Norime intensyvaus patikrinimo“. Tai reiškia, jog jie nori, kad visi sunkiai padirbėtų. Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu darbo grafike buvo skirta daugiau dienų diskusijoms valstybėse-narėse, Europos parlamentas paskyrė specialųjį įgaliotinį, sudarė svarstymų grafiką. Specialusis įgaliotinis Europos parlamento ataskaitą pateiks per paskutinę plenarinę sesiją iki rinkimų, balandžio mėnesį. Europos valstybės iki to laiko turi atlikti savo darbą. Ir viskas priklauso nuo ataskaitos turinio. Gali būti, kad ataskaita pritars plano įgyvendinimui nedelsiant, taigi, jis įsigaliotų kitų metų liepos 1 dieną. Gali būti, kad ataskaita suteiks galimybę dėl šio plano derėtis ir po rinkimų. Tuomet tikriausiai planas būtų įgyvendintas sausio 1 dieną. Bet iki balandžio to nesužinosime.

- O juk telekomunikacijų įmonės nepatenkintos tokia skuba ir kitais galimais trūkumais.

- Taip. Kalbant apie skubėjimą – internetas juda greitai, o valdžios juda lėtai. Taigi, mes Europos tarybai ir parlamentui pareiškėme, kad norint valdyti dalykus, judančius šviesos greičiu, reikia judėti greičiau. Nuomonė, kad reikėtų viską daryti lėčiau, yra senamadiška. Tikroji problema telekomunikacijų bendrovėms yra ta, kad jos bijo netekti sultingos dalies pelno. O mes manome, kad tai nėra tiesa, kad atsiras daugiau visko visiems, kad išaugs raikomas pyragas. Tarptinklinio sujungimo pajamos sudaro tik nedidelę telekomunikacijų bendrovių pajamų dalį. Tarptinklinio sujungimo mokesčių atsisakius padidės duomenų naudojimas, padidės duomenų srautai, o kartu didės ir pelnai iš pridėtinę vertę teikiančių paslaugų, netgi jeigu pajamos už balso skambučių tarptinklinius sujungimus išnyks. Taigi, esame visiškai įsitikinę, kad iš šio sprendimo laimės visi. Suprantu, kad verslo įmonės sakys „Nesikiškite, nes mes iš to uždirbame pinigus“, bet valdžios institucijų darbas yra pasakyti, kaip visuomenė gali sukurti dar daugiau naudos visuomenei. Ir taip pat mes esame tikri, kad įmonių pelnai dėl šio plano tik išaugs, o ne sumažės.

- Ar tiesa, kad dėl šio plano įgyvendinimo labiausiai nukentėtų Pietų Europos šalys, kuriose žmonės dažniau atostogauja, kur dažniau vyksta įvairūs tarptautiniai renginiai?

- Ne, nemanau, kad tai yra tiesa. Nemanau, kad apskritai bus nukentėjusiųjų. Visoms įmonėms nuo to bus tik geriau, tik joms reikės pasikoreguoti savo verslo modelius. Įmonės saulėtose valstybėse, kurias galima būtų pavadinti žmonių importuotojomis, padidės tinklų naudojimas. Įmonės, besistengiančios į savo tinklus investuoti tik minimaliai, bus priverstos investicijas padidinti. Bet tai nereiškia, kad pinigai bus prarandami, mat jeigu turėsite geresnį tinklą, tai juo labiau norės naudotis visi, o ne tik atostogaujantieji. Faktas, kad prarandamos pajamos už tarptinklinį sujungimą, nereiškia, kad vartotojai paslaugomis naudosis nemokamai. Pajamos iš sistemos bus vis vien gaunamos, nes ja bus naudojamasi.

- „Horizon 2020“ finansavimo programa moksliniams tyrimams žada milžiniškas pinigų sumas. O ar Europos Sąjunga imsis kokių nors priemonių, kurios palengvins tų pinigų panaudojimą mokslui, nes, tarkime, Lietuvos mokslininkai neretai skundžiasi, kad 90 procentų laiko yra priversti rašyti viešųjų pirkimų paraiškas ir tik 10 procentų laiko skirti realiems moksliniams darbams?

Horizon 2020“ programos įstatyminėje bazėje pakeitėme finansų valdymo reikalavimus, kad būtų lengviau valdyti dotacijų pinigus. Taigi, bus mažiau biurokratijos. Antra, paraiškos dotacijoms gauti procedūra buvo supaprastinta, siekiama trumpesnio paraiškos pateikimo laiko – kartais bus naudojamos dviejų etapų paraiškos: atsiunčiate mums du lapus, gaunate išankstinį patvirtinimą, atsiunčiate dešimties lapų išsamų aprašymą. Taigi, pradėti galima nuo dviejų lapų apimties paraiškos parašymo. Trečia, stengiamės sutrumpinti laiką, reikalingą apsispręsti dėl dotacijos skyrimo ir pinigų išmokėjimo. Taigi, labai stengiamės kuo labiau viską palengvinti mokslininkams.

Robertas Madelinas
- Lietuvoje stebimas mokslininkų protų nutekėjimas. Ar įmanoma imtis kokios nors iniciatyvos tai pristabdyti?

- Na, visų pirma, ir aš pats asmeniškai, ir kaip Europos komisijos narys, tikiu laisvu judėjimu globaliu ir Europos lygiu. Kitaip tariant, nemanau, kad žmonėms reikėtų sudaryti kliūtis reikalaujant gauti vizą išvykstant iš savo šalies. Ir nesvarbu, ar kalbama apie mokslininkus, ar apie slauges, ar apie bet ką kitą, manau, reikia ugdymo programas koreguoti iš anksto įvertinus tai, kad žmonės keliauja. Pavyzdžiui, Karibų valstybėse ugdant slauges iš anksto įvertinama, kad didelė jų dalis po mokslų išvyks į užsienius, todėl jų ugdoma pakankamai, kad dalis liktų ir savoje šalyje. Kitaip tariant, reikia geriau valdyti pasiūlą, o ne stengtis kaip nors blokuoti paklausą.

- Bet juk dėl to smarkiai pabrangsta kiekvienas šalyje liekantis specialistas?

- Galbūt. Bet tai tik trumpalaikis poveikis. Ilgesniu periodu išsilavinę žmonės grįžta, parsiveža patirtį. Ir, manau, mokslinių tyrimų srityje tai yra ne kartą įrodyta. Pavyzdžiui, Indijoje šiuo metu vykdomas mobiliosios tapatybės projektas – jis tapo įmanomu tik dėl to, kad labai protingi indai iškeliavo į JAV, o vėliau grįžo. Ir tai – tik vienas iš pavyzdžių. Manau, kad visų pirma reikia susitaikyti su tuo, ko nori piliečiai, o jie nori migruoti. O ką aš daryčiau jeigu būčiau universiteto rektorius? Aš pamanyčiau, kad mano universitete daugiau žmonių turėtų studijuoti mokslus, nes jie gaus puikius darbus visur. Antra – kelčiau klausimą, dėl ko žmonės keliauja į užsienius. Iš dalies atsakymas slypi atlyginimuose. Bet taip pat keliaujama dėl to, kad išvykimas yra puiki galimybė užmegzti naujus kontaktus. Taigi, reikėtų pasvarstyti, kaip mano universitete reikėtų skatinti kurti startuolius ir kitas idėjines grupes. Juk „Rovio“ atsirado ne kokioje nors saulėtoje šalyje, o ten, kur gamtinės sąlygos yra gana atšiaurios. Taigi, visai gali būti, kad kitas „Rovio“ gims Kaune ar Vilniuje.

- Jungtinėse Valstijose interneto neutralumo principui iškilo grėsmė – didieji interneto paslaugų teikėjai paskelbė jam karą. Jeigu JAV prarastų interneto neutralumo principą, kas nutiks Europoje?

Nors ir stebime, kas vyksta kitose šalyse, turime ir savo požiūrį. Vieningos telekomunikacijų rinkos plano siūlyme vienas iš skyrių aprašo interneto neutralumą. Pati interneto neutralumo sąvoka visiems patinka. Bet išsamiau pasižiūrėkime kas vyksta Europoje – telekomunikacijų įmonės ir interneto paslaugų teikėjai kartais elgiasi negražiai. Norime drausti nesąžiningą elgesį vartotojų atžvilgiu. Ir taip pat norime paskatinti inovacijas teikiant pirmenybę specializuotoms paslaugoms, veikiančioms lygiagrečiai su įprastiniu internetu.

Žinoma, reikalingi saugikliai, kurie užtikrintų, kad įprastinis internetas būtų pakankamai geras kiekvienam piliečiui – tą turi stebėti nacionalinės ryšių reguliavimo tarnybos – bet mūsų esminė idėja yra drausti tokius dalykus, kaip konkurentų paslaugų blokavimas ar pristabdymas ir suteikti ypatingas sąlygas specializuotoms paslaugoms. Daugelis atviro interneto šalininkų mano, kad tai yra siaubinga idėja, bet kuomet norima iš tiesų ką nors padaryti, o ne tik sakyti „tikiu atviru internetu“, reikia imtis realių veiksmų. Veiksmai ne visuomet būna idealūs, bet manau, kad tai yra vienas iš būdų išspręsti mūsų matomas problemas ir paskatinti inovacijas.

JAV labai liberaliai vertina paslaugų blokavimą ar pristabdymą naudojantis mobiliuoju internetu, tačiau labai griežtai vertina fiksuoto ryšio neutralumą. Todėl, manau, JAV Federalinės komunikacijų komisijos pasirinktas kelias yra pasviręs į vieną pusę. Nežinau, ar susidursime su tokiomis pačiomis problemomis ateityje.

- Dėkoju už pokalbį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)