Mokslininkai šį žavingą radinį aptiko Montanos valstijos (JAV) šiaurės vakaruose, skalūninėse uolienuose. Tai yra pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko rasti kraujo prisiurbusio uodo fosiliją.
Apie šį atradimą mokslininkai paskelbė recenzuojamame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslininkų grupės vadovas, Smithsonian institucijos paleontologas Dale'as Greenwaltas tikina, jog tai yra tik penktas atvejis, kai rastos fosilizuotos kraujasiurbio vabzdžio (hematofago) liekanos. Ir pirmas kartas, kai kraujo pėdsakai uode yra „nepaneigiami“.
Dauguma kraujasiurbių vabzdžių fosilijų priklauso mašalams, įkalintiems gintare, nurodo mokslininkai. Tuo tarpu uodai labiau mėgsta drėgnas atviras vietoves prie vandens, o ne miškus, kur gausu sakingų medžių, todėl uodų fosilijos yra retos.
Be to, mokslininkai nurodo, jog ne visos uodų rūšys maitinasi krauju, o net kai uodai yra kraujasiurbiai, tą daro tik patelės.
Įvertinus visus šiuos veiksnius, mokslininkai rašo: „nenuostabu, kad iki šiol nebuvo aprašytų kraujo pririjusių uodų fosilijos, nepaisant to, kad 1993 metų filme „Juros periodo parkas“ pavaizduota, kad dinozaurų DNR išgauta būtent iš uodų fosilijų, išlikusių gintare“.
Reikia paminėti, kad uodas, kurį rado mokslininkai, gyveno Vidurinio Eoceno laikais, praėjus maždaug 19 mln. metų po to, kai išnyko neskraidantys dinozaurai.
Be to, pasak mokslininkų, DNR molekulės yra pernelyg sudėtingos ir trapios, kad būtų išlikusios per tiek laiko, taigi, neįmanoma pasakyti kokio gyvūno krauju užkandžiavo atrastasis uodas.
Atlikus fosilijos tyrimus nustatyta, kad uodo pilve yra gausu geležies – mineralo, kurio gausu gyvūnų kraujyje, rašo westerndigs.org.
Norint patikslinti cheminę vabzdžio žarnyno sudėtį, moksininkai fosiliją išanalizavo masės spektrometru. Jie aptiko organinių junginių, kuriuos galima vadinti hemo pėdsakais. Hemas – tai molekulė, kuri, susijungusi su baltymu globinu sudaro deguonį pernešantį kompleksą – hemoglobiną bei suteikiantį kraujui tipinę raudoną spalvą.
Pasak mokslininkų, tai yra nepaneigiamas hemo, taigi, ir hemoglobino dokumentavimas vabzdyje.
Tyrimo išvadose mokslininkai rašo, kad šis unikalus sočiai prigėrusio uodo atradimas ir visi iki šiol mokslininkų gauti duomenys yra „sėkmingas labai neįtikėtinos įvykių sekos rezultatas“.
„Vabzdys turėjo prisiurbti kraujo, vėjas jį turėjo nublokšti ant vandens paviršiaus, jis turėjo nuskęsti į kūdros ar kito stovinčio vandens telkinio dugną ir greitai įstrigti anaerobiniame dumble. Ir visa tai turėjo įvykti nepažeidžiant trapaus, išsitempusio, kraujo pilno pilvo“, - rašė mokslininkai.
