Mieste - kaip kalnuose

„Miestuose galima pamatyti ir įprastų, ir retesnių paukščių: paprastąją ir dūminę raudonuodeges, kultupius, didžiąsias ir mėlynąsias zyles, lakštingalas, strazdus, genius, kurapkas, žvirblius, žaliukes, svilikėlius, čivylius, dagilius, kikilius, devynbalses, karvelius keršulius, pietinius purplelius, pilkąsias ir margasparnes musinukes, varnas, kranklius, varnėnus“, - vardino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Pasak ekologo, miestuose dažniausiai apsigyvena tie sparnuočiai, kurių prigimtis siejasi su kalnais ir slėniais. Aukšti daugiabučiai jiems atrodo tarsi kalnai, o žalieji plotai - lyg slėniai. Paukščiai lizdams sukti daugiabučiuose namuose ieško įvairiausių landų.

Išskirtiniai paukščiai

Klaipėda iš kitų miestų išsiskiria tuo, kad daugiabučių ventiliacijos angose gyvena pelėsakaliai. Jie minta pelėmis, kurias gaudo laukuose prie greitkelio į Vilnių.

Taip pat išskirtiniai uostamiesčio paukščiai yra didieji, silkiniai, balnotieji, sidabriniai ir paprastieji kirai. Jie dideliais būriais telkiasi mieste po audrų.

Ypač mėgstamos šių paukščių vietos yra transporto žiedų centrai, kur nevaikšto žmonės ir šunys.

Prie Tarptautinės jūrų ir Smiltynės perkėlų galima pamatyti didžiausią Lietuvos paukštį - jūrinį erelį. Čia žmonės dažnai išmeta maisto, sukiojasi mažesnių paukščių, kuriuos medžioja jūrinis erelis. Žiemą prie molų žiemoja daug šiaurinių paukščių - dančiasnapiai, klykuolės, kuoduotosios bei ledinės antys.

Meilė kenkia

Pastačius KLASCO grūdų terminalą mieste ypač padaugėjo balandžių.

Ekologai balandžius įvardina kaip pavojingus paukščius, nes jie platina ligas, pavojingas ir žmonėms. Mieste balandžiai beveik neturi priešų, todėl sparčiai dauginasi. Daugėja ir paliegusių šių paukščių. Nors žiemai likusias gulbes klaipėdiečiai dažniausia gelbsti, tačiau ekologai teigia, kad jų Lietuvoje prisiveisė per daug.

Danėje plaukiojančios gulbės kenčia dėl to, kad žmonės jas nuolat šeria. Šie paukščiai nebesugeba savarankiškai išgyventi natūralioje aplinkoje. Ekologai pataria rūpintis jais tik tuomet, kai yra labai atšiaurios žiemos.