XXI amžiaus iššūkiai ir globali konkurencija verčia net galingiausias valstybes ieškoti savo tapatybės ir naujų kozirių, skatinti visuomenės kūrybingumą. Mokslas ir technologijos – pagrindiniai pažangos ir gerovės instrumentai. Tą aiškiai jaučia ir JAV, išgyvenančios ekonomikos sunkmetį. Šia proga verta prisiminti, kaip viena drąsi idėja ir jos nuoseklus įgyvendinimas iš esmės pakeitė pasaulį ir pagimdė daug pažangių technologijų, kurias naudojame iki šiol.
1961 metais JAV prezidentas J. F. Kennedy, vedinas politinių tikslų, iškėlė tikslą per dešimtmetį nusiųsti žmones į Mėnulį ir saugiai juos grąžinti atgal. Tai atrodė praktiškai neįmanoma, tačiau pavyko net greičiau, negu buvo tikimasi. Filme „Mėnulio šešėlyje” pasakojama apie šios idėjos ir bene įspūdingiausio projekto žmonijos istorijoje įgyvendinimą.
Visa tai įvyko prieš 44 metus. Tuo metu, kai kompiuteris vos tilpdavo į didelį kambarį, dauguma skrydžiui reikalingų technologijų per kelerius metus buvo sukurtos praktiškai nuo nulio. Pavyzdžiui, NASA užsakė vienai nedidelei kompanijai „Fairchild Semiconductor“ pagaminti milijoną integrinių grandinių, nors programai reikėjo vos kelių šimtų. Tokiu būdu buvo siekiama sukurti itin patikimą nedidelį kompiuterį, kuris padėtų astronautams tiksliai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. Visi suprato, kad navigacija yra pats svarbiausias ekspedicijos komponentas. 1969 metais du šios kompanijos darbuotojai įkūrė savo firmą, pavadinę ją „Intel“. „Apollo“ programos rezultatas – ne tik keliolikos astronautų apsilankymas Žemės palydove. Tai dešimtys tūkstančių itin kvalifikuotų jaunų žmonių, kurie, įkvėpti programos triumfo, vėliau įkūrė tokias kompanijas, kaip SSTL, „Amazon“, „Google“ ir pan.
Galima teigti, jog prie programos sėkmės labiausiai prisidėjo jauni specialistai, kuriuos sužavėjo originali idėja ir neregėti iššūkiai. Pakanka prisiminti, kad „Apollo 11“ valdymo centre dirbusių specialistų amžiaus vidurkis tesiekė 28 metus. Tai įrodo, kokia gali būti vizijos jėga. Be abejo, reikia nuoseklumo ir ryžto. Paskelbus ambicingą tikslą ir jį atkakliai įgyvendinant, galima net fantastiką paversti realybe. Tokių tikslų, visuomenę vienijančių vizijų šiais laikais vėl reikia ne tik Amerikai, bet ir Lietuvai. Filmas primena šią tiesą.
Galima teigti, kad istorija nuolat kartojasi. XIX amžiuje prancūzų rašytoją Žiulį Verną rašyti nuotykių romanus įkvėpė to meto mokslo pasiekimai. Kai kuriuose kūriniuose jis sugebėjo stulbinančiai tiksliai numatyti ateitį. Pavyzdžiui, skrydžio į Mėnulį detales, kadangi daug bendravo su mokslininkais ir keliautojais. Na, o XX a. pradžioje pirmosios pasaulyje skystu kuru varomos raketos kūrėją, amerikietį Robertą H. Godardą savo ruožtu įkvėpė Žiulio Verno knygos. Beje jis pirmasis sugalvojo pritaikyti kelių pakopų raketą. Kas pratęs išradimų estafetę?
Festivalio uždarymas įvyks rugsėjo 19 d. 18 val. Kaune, kine „Romuva”.
