Atsakymus į šiuos ir kitus, gerokai sudėtingesnius klausimus, išgirsite mokslo festivalio „Erdvėlaivis žemė“ Tarptautinės mokslo mugės paskaitoje „Ekologiški miestai“.
„Ekologiškas miestas – tai socialiai darnus, draugiškas aplinkai ir tausojantis išteklius miestas“, – teigia paskaitos lektorė, KTU Statybos ir architektūros fakulteto doktorantė Erika Brinkytė ir pamini vieną iš pirmųjų pasaulyje šios krypties miestų – Kinijos Tianjinio ekomiestą.
Šis miestas, kuris bus apgyvendintas 2020-asiais, bus aprūpintas atsinaujinančių šaltinių teikiama energija, jo pastatai efektyviai naudos energiją, bus renkamas lietaus ir gėlinamas jūros vanduo, įveista gausybė želdinių ir propaguojamas „žaliasis“ transportas (keliavimas pėsčiomis, dviračiais, viešojo transporto naudojimas).
Mokslininkė teigia, kad ekologiškų miestų jau yra JAV ir Europoje, o Lietuvoje artimiausias ekologiško miesto koncepcijai yra Kaunas, kadangi upės ir žalieji plotai susieja senamiestį su artimiausiais priemiesčiais. Šių teritorijų atgaivinimas ir „antrinis” panaudojimas leistų kurti kompaktišką miesto rajoną. Na, o Birštonas yra pirmasis Lietuvoje, kuris siekdamas tapti ekologišku ir darniu miestu, pasitvirtino „EKO miesto“ koncepciją.
Svarbi ekologiško miesto savybė – kompaktiškumas. Vienas tokio miesto formavimo architektūrinių sprendimų yra vertikali raiška, arba daugiaaukščių pastatų statyba. Tiesa, vertikalūs gali būti ne tik pastatai, bet ir parkai, kuriami apželdinant sienas ar net ištisus pastatus. „Architektai Milano miesto centre kuria vertikalųjį mišką iš medžiais apsodintų dangoraižių. Tokiu būdu miestas gali tapti „žalesniu‘‘. Miestų teritorijose yra nemažai apleistų erdvių, kurios gali būti atgaivintos ir antrąkart panaudotos. Taip tausojama gamta ir erdvės „prikeliamos“ naujam gyvenimui“ – dalijasi įžvalgomis E. Brinkytė.
Paskaita „Ekologiški miestai“ vyks rugsėjo 13 d., 13 val. Kaune, KTU Statybos ir architektūros fakulteto 432 auditorijoje.
