1. Obi-Wan Kenobis iš „Žvaigždių karų“ sakė, kad Jėga (angl. Force) „supa ir persmelkia mus; ji suriša galaktikas“. Gali būti, kad gerasis džedajus kalbėjo apie gravitaciją. Traukos jėga tiesiogine to žodžio prasme suriša galaktikas ir neleidžia joms išsibarstyti, ji yra visur, aplink mus, persmelkia mus visus ir laiko mus pririštus prie Žemės.
2. Bet skirtingai nuo Jėgos, kuri turi tamsiąją ir šviesiąją puses, gravitacija nėra dvilypė. Gravitacija tik traukia ir niekada neveikia priešinga kryptimi, t.y. stumia.
3. NASA bando sukurti traukos spindulius (angl. tractor beams), kuriais būtų galima judinti objektus. Šio prietaiso, kurį kol kas galima išvysti tik fantastiniuose filmuose, pagrindą turėtų sudaryti stipresnė už gravitaciją traukos jėga.
4. Ir atrakcionų parkų lankytojai, ir Tarptautinės kosminės stoties gyventojai patiria mikrogravitacijos, kuri klaidingai vadinama nuline gravitacija, poveikį. Ji pasireiškia tuomet, kad žmonės krenta tuo pačiu greičiu kaip ir kosminis laivas, lėktuvas ar atrakciono kabina. Tuo metu gravitacija niekur nedingsta – tiesiog mes nejaučiame jos.
5. Svoris yra reliatyvus. Jei žmogus Žemėje sveria 70 kg, kitoje planetoje jis gali būti sunkesnis arba lengvesnis. Pavyzdžiui, dujų milžine Jupiteryje tokio žmogaus svoris sieks 165 kilogramus. Kuo masyvesni daiktai ir planetos, tuo stipriau jie traukia vienas kitą.
6. Tam, kad įveiktų Žemės trauką, raketa turi skristi ne mažiau kaip 11,2 kilometrų per sekundę greičiu. Tik tuomet joje sėdintiems žmonėms pavyks ištrūkti iš gimtosios planetos gravitacijos gniaužtų ir pasiekti kitas planetas. Palyginkite, keleivinis lėktuvas skrenda vidutiniškai 0,25 kilometro per sekundę , o automobiliai autostradoje Vilnius-Klaipėda - tik 0,03-0,04 km/sek. greičiu.
7. Gravitacija yra pati silpniausia iš keturių fundamentaliųjų jėgų. Kitos trys jėgos yra elektromagnetinė, silpnoji ir stiprioji. Paskutinės dvi jėgos, dar vadinamos sąveikomis, veikia atomų ir dar smulkesniame lygmenyje.
8. Monetos dydžio magnetukas turi tiek elektromagnetinės jėgos, kad jos pakanka įveikti visos Žemės traukos jėgą. Dėl to magnetas prikimba prie šaldytuvo durelių ir nekrenta ant žemės.
9. Jokie obuoliai nekrito Izaokui Niutonui ant galvos. Bet šie vaisiai vis tik prisidėjo prie gravitacijos dėsnio atradimo. Niutonas pradėjo tirti trauką norėdamas išsiaiškinti, kodėl obuoliai nuo obels visuomet krenta statmenai į žemę.
10. I. Niutonas išvedė pirmąjį mokslo pasaulyje atvirkštinių kvadratų dėsnį. Mokslininko suformuluotas traukos dėsnis skelbė, kad traukos jėga atvirkščiai proporcinga atstumo kvadratui. Pavyzdžiui, du objektai, dvigubai nutolę vienas nuo kito, traukia vienas kitą keturis kartus mažesne jėga.
11. Atvirkštinis kvadrato dėsnis taip pat reiškia, kad teoriškai trauka veikia bet kokiu, net ir begaliniu atstumu.
12. Žodis gravitacija kilo iš lotyniško žodžio „gravitas“, kuris reiškia „sunkumas“, „rimtumas“, „svarbumas“.
13. Visi traukos jėgos veikiami daiktai krenta tuo pačiu pagreičiu. Tai reiškia, kad paleidę kristi nuo stogo du to paties dydžio, bet skirtingo svorio kamuolius, jie žemės paviršių pasieks tuo pačiu metu. Nors Žemė traukia sunkesnius objektus smarkiau, jie negreitėja sparčiau už lengvesnius daiktus dėl didesnės inercijos.
14. Saulė yra didelis termabranduolinis reaktorius, kuriame kas sekundę sudeginami keli milijonai tonų vandenilio. Ji nesprogsta ir neišsilaksto į šalis tik dėl gravitacijos jėgos. Mokslininkai mano, kad po kelių milijardų metų Saulė išsipūs, o po to susitrauks. Žvaigždėse nuolatos vyksta kova tarp gravitacijos ir termabranduolinių jėgų. Dėl traukos susidaro juodosios skylės, o jei žvaigždė yra pakankamai masyvi, ji gali sprogti, virsti supernova.
15. Juodoji skylė vadinama taip dėl to, kad joje trauka yra tokia didelė, kad pritraukia net šviesos kvantus. Kitais žodžiais, net jei juodojoje bedugnėje kas nors šviečia, mes to negalima pamatyti, nes spinduliai neišeina už jos ribų. Šis kosminis darinys pasižymi itin dideliu tankiu. Suspaudus Žemę į kelių centimetrų skersmens kamuoliuką, ji taip pat virstų juodąja skyle.
16. Albertas Einšteinas buvo pirmas mokslininkas, kuris teigė, kad gravitacija yra ne kas kita, kaip erdvės ir laiko iškrypimas. Jo sukurta bendroji reliatyvumo teorija teigė, kad laikas šalia masyvių planetų ir žvaigždžių eina lėčiau negu tuščiame kosmose.
17. Kadangi masyvus objektas iškreipia aplink save erdvę ir laiką, sklindantys šalia jo šviesos spinduliai išlinksta. Dėl šio reiškinio, kuris vadinamas gravitaciniu lęšiu, mes galime matyti „kiaurai“ dideles žvaigždes - matyti kitus kosminius objektus, kuriuos užstoja artimesnės žvaigždės. Dėl tos pačios priežasties, tai, ką mes matome naktiniame danguje, tėra optinė apgaulė - Visatoje žvaigždės ir galaktikos išsidėsčiusios kitaip ir jų dydžiai yra kitokie.
18. Dangaus kūnų mechanika labai paprastai paaiškina, kodėl ir kaip sukasi vienas apie kitą planeta ir jos palydovas, arba dvi žvaigždės. Tačiau tiksliai aprašyti, kaip elgiasi trys dangaus kūnai, yra itin sudėtinga. Fizikai jau 300 metų bando išspręsti taip vadinamą „Trijų kūnų problemą“ ir dar nesugebėjo surasti tikslaus sprendimo. Mokslininkai tik surado 16 sprendinių tipų – 13 iš šių tipų buvo ką tik atrasti šių metų kovo mėnesį.
19. Gravitacijos jėga niekaip „neįsipaišo“ į kvantinę mechaniką – mokslą apie smulkiausias gamtos daleles. Kitos trys fundamentaliosios jėgos puikiai tarpusavyje dera ir gražiai aprašomos kvantinėmis lygtimis, tačiau gravitacijos kol kas nepavyko įsprausti į atominį ir subatominį lygį. Vienas didžiausių šiuolaikinių fizikos uždavinių yra visų keturių jėgų, atstovaujančių didelį ir mažą pasaulius, apjungimas į vieningą sistemą.
20. Mokslininkai bando geriau suprasti gravitaciją ieškodami ir tirdami gravitacines bangas. Šias bangas galima įsivaizduoti kaip ervdėlaikio raibulius, kurie susidaro po gigantiškų kosminių katastrofų, tokių kaip dviejų juodųjų skylių susidūrimas arba žvaigždės sprogimas.
