Kas bendro tarp kosminių technologijų ir gėrimo skardinės?

Pasirodo, skardinė atveria kosmines technologijas. Palydovas CanSat pirmiausiai atrodo lyg paprasta skardinė su mikroschemomis.

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas atkreipia dėmesį, kad šio pavadinimo ir rūšies („Can“ angl. – skardinė) palydovo gimtadienis skaičiuojamas nuo 1998 metų, kuomet dėl paprastumo bei standartizavimo elektroninį įrenginį, atliekantį visas pagrindines palydovo funkcijas, buvo pasiūlyta sutalpinti į limonado skardinę.

„Skardinė – apvali ir gerai telpa į raketą. Kalbant apie paskirtį, svarbiausia šiuo atveju – mokomoji jo funkcija. Palydovai CanSat skirti imituoti tikrų palydovų skrydį: perkrovas raketoje, ryšio įjungimą, trumpus ryšio seansus ir panašiai. Taip moksleiviai, studentai ir visi kiti pradedantieji kosmoso entuziastai gali realiai susipažinti su palydovų projektavimo ir konstravimo principais bei įranga, skirta dirbti ir ekstremaliomis sąlygomis – palydovuose, lėktuvuose“, – Lietuvos kosmoso asociacijos parengtame pranešime pasakojo dr. D. Bručas.

Pašnekovas, šiuo metu vadovaujantis ir pirmajam skrydžiui ruošiamo lietuviško palydovo LitSat-1 techninei komandai, pridūrė, kad pastarasis projektas dar kartą įrodo, kad edukacija ir pratybos šioje srityje – perspektyvūs Lietuvoje. Tie, kurie šiandien kuria ir dirba su mokomaisiais CanSat palydovais, netrukus turės galimybę imtis ambicingų projektų ir tikrajame kosmose.

„Lietuvai stojant į Europos kosmoso agentūrą, Lietuvos studentams ir specialistams atsivers galimybės dirbti Europos kosminės agentūros struktūrose, gamybinėse įmonėse ar kurti kosmoso technologijų verslą Lietuvoje. Todėl kosminių technologijų mokymas bus vis svarbesnis. CanSat varžybos leidžia labai akivaizdžiai parodyti kosmines technologijas mokymo proceso metu, taip pat jas populiarinti tarp jaunimo“, - sako jis.

Varžysis konkurse

Liepos 6 dieną Lietuvos kosmoso asociacija sukvies jaunimą į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą. Tokie renginiai ir juose pristatomos technologijos „kosmosą“ priartina arčiau mūsų, tačiau ši sritis Lietuvoje vis dar nauja. Pavyzdžiui, šiai dienai dar nėra vieningo bepiločių orlaivių skrydžio taisyklių, o jos, anot Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriaus dr. Domanto Bručo, greitu metu bus reikalingos.

„Raketų skrydžiai taip pat yra naujovė Lietuvoje. Norint vykdyti tokius skrydžius būtinas laikinas oro erdvės aplink skrydžio vietą uždarymas“, - pasakojo dr. D. Bručas.

Ignalinos aerodrome vyksiantis konkurso finalas susidės iš dviejų dalių: mokomųjų palydovų CanSat ir bepiločių orlaivių (BPO) konkursų, kurie vyks vienu metu.

Valdo autopilotas ir žmogus

Bepiločių orlaivių finalinio konkurso metu, komandos savo orlaivius galės valdyti tik šiems pakylant ir nusileidžiant. Skrydžio metu turės būti įjungtos bepiločio orlaivio sistemos, kurios apie 20 minučių valdys skrydį pagal įvestus parametrus. Orlaiviai turės pasiekti 150-200 m aukštį, nuskristi reikiamą atstumą, aptikti horizontalius ir vertikalius taikinius, nuskaityti informaciją, įrašyti skrydžio duomenis ir saugiai nusileisti.

Pasak dr. D. Bručo, priimta skirti dvi sąvokas – bepiločių orlaivių ir distanciškai valdomų RC modelių. „Dažniausiai pasaulyje naudojamas skirstymas: RC modelis, tai lėktuvas, nuolatos valdomas nuo žemės, dažniausiai naudojamas mėgėjų ir paprastai skrendantis matomumo zonoje. Tuomet bepilotis orlaivis (BPO) – lėktuvas, kurio skrydį pilnai ar iš dalies kontroliuoja automatinės valdymo sistemos (autopilotas). Operatorius (žmogus) šiuo atveju gali tik užduoti skrydžio maršrutą ir iš dalies kontroliuoti jį iš žemės. Nutrūkus ryšiui su žeme, bepilotis orlaivis tęsia skrydį pagal numatytą scenarijų“, - tęsė pašnekovas.

Bepiločiai orlaiviai išstums pilotus

Bepiločių orlaivių paskirtis labai įvairi – jie gali būti naudojami daugelyje sričių. Pasak dr. D. Bručo, šiuo metu BPO daugiausiai naudojami stebėjimams iš oro atlikti, taip pat įvairiausioms užduotims – pradedant aplinkos stebėjimu, bevielio ryšio užtikrinimu, baigiant krovinių ar net keleivių vežimu.
„Manoma, kad per artimiausius 5-10 metų vyks labai spartus BPO panaudojimo augimas, atsiras dideli komerciniai BPO, kurie ims stumti iš rinkos pilotuojamus orlaivius. O po 15-20 metų didžiąją dalį skrydžių vykdys BPO. Pilotai kabinose sėdės tik keleiviniuose orlaiviuose, ir tai tik dėl keleivių ramybės“, - svarstė dr. D. Bručas.

Panašią nuomonę pateikia pasauliniu mastu kompleksines lėktuvų techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios kompanijos „FL Technics“ vadovas Jonas Butautis.

„Per ateinančius dešimt metų BPO rinkoje bus išleista beveik 90 milijardų JAV dolerių. Jau šiandien mažieji ir vidutinio dydžio BPO naudojami itin populiarios civilinės aviacijos segmente: priešgaisrinėje miškų apsaugoje, žiniasklaidos tikslams, žmonių gelbėjimo operacijose, geologinėje žvalgyboje ir kitose srityse“, - pasakojo J. Butautis.

„FL Technics“ vadovas taip pat pabrėžia, kad jau 2018-2019-aisias metais pasaulyje skraidys maždaug 7500 skirtingų BPO. Šiuo metų sparčiausiai augantis civilinių bepiločių orlaivių segmentas yra BPO iki 50 kilogramų, kurie turi galimybę skraidyti kelias valandas iki 5 kilometrų spinduliu.
„Mes džiaugiamės, kad Lietuvos jaunimas turi galimybė prisidėti prie šios sparčiai augančios pasaulinės industrijos. Esame įsitikinę, kad reikia nuolat skatinti ir remti tokius renginius ir iniciatyvas kaip CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursas, kurių dėka mūsų šalyje bręsta naujos technologijos ir inovacijos. Mes tikimės, kad visų šio renginio dalyvių darbas ir idėjos taps naujos Lietuvos aviacijos bei kosmoso industrijų plėtros pagrindu“, - tikino „FL Technics“ vadovas.

Informaciją apie vyksiantį konkursą rasite ČIA.