Visa tai įvyko labai toli ir labai seniai: fenomenas, apie kurį pranešė Europos kosmoso agentūra, stebėtas NGC 4845 galaktikoje, kuri yra už 47 milijonų šviesmečių nuo mūsų planetos. Nuolatinis tolimiausių žinomos visatos pakraščių stebėjimas ir duomenų lyginimas leidžia aptikti ir tirti iki šiol neregėtus kosminius reiškinius.

Juodoji skylė NGC 4845 galaktikoje jau kėsinosi į aplinkinius kosminius objektus, tačiau pastaruosius 30 metų buvo „rami“. Nauja aktyvumo banga prasidėjo 2011-ųjų metų pradžioje, kuomet juodoji skylė pačiupo į savo gniaužtus gigantišką 20 Jupiterio planetų dyžio objektą. Spėjama, kad tai buvo arba klajojanti superplaneta arba rudoji nykštukė – žvaigždė, kurios vidinio slėgio nepakanka, kad prasidėtų branduolinė vandenilio reakcija.

Tokių astronominių įvykių stebėjimas padeda geriau suprasti juodųjų skylių elgesį. Mokslininkai laukia panašaus įvykio kur kas „arčiau namų“, rašo „ZME Science“ – manoma, kad itin masyvi juodoji skylė mūsų Paukščių Tako galaktikoje netrukus ims ryti šalia esantį dujų debesį.