Pasaulinį klimatą paprastai veikia oro bangos, kurios migruoja tarp Žemės tropinio ir Arkties regionų. Tokios bangos neša šiltą orą link ašigalio, o vėliau parneša šaltą orą į tropikus. Tačiau dėl netolygaus globalinio atšilimo šios bangos pastaruoju metu „stringa“.
„Nustatėme, kad per kelis nesenus ekstremalius meteorologinius reiškinius šios oro bangos kelias savaites buvo beveik sustojusios. Taigi, vietoje to, kad šiltus orus pakeistų šalti orai, šiluma tiesiog sustoja“, - sakė Potsdamo klimato įtakos tyrimų instituto (PIK, Vokietija) mokslininkas Vladimiras Petuchovas. Jis vadovavo tyrimui, kurio rezultatus publikavo recenzuojamas leidinys „Proceedings of the National Academy of Sciences“
V. Petuchovo ir jo kolegų tirtas mechanizmas iš esmės yra labai paprastas. Pakilus pasaulinei temperatūrai Arktis šyla santykinai stipriau nei likusi šiaurės pusrutulio dalis, su sumažėjęs temperatūrų gradientas tarp Arkties ir piečiau esančių teritorijų susilpnina orų apykaitą tarp šių regionų.
Be to, šiauriniame pusrutulyje susikoncentravusi didesnė dalis „sausųjų“ teritorijų, kurios atšyla ir ataušta greičiau nei vandenynai. „Šie du veiksniai yra esminiai mūsų aptikto mechanizmo elementai. Jų rezultatas yra nenatūralios klimato tendencijos vidutinių platumų oro apykaitoje – tokios nenatūralios, kad lėtosios sinoptinės bangos ilgam užstringa“, - sakė V. Petuchovas.
O kai šios bangos stringa, stringa ir oras bei karštis, kuris priešingu atveju būtų paskirstytas tolygiau. Ir tuomet karštis sustiprina tokius ekstremalius klimato įvykius, kaip 2012 metų sausra JAV – beje, praėjusieji metai šioje valstybėje buvo patys šilčiausi per visą orų stebėjimo istoriją.
Mokslininkai savo hipotezę patikrino sukurdami rinkinį teiginių apie atmosferinių bangų elgesį bei kiekvieną iš šių teiginių patikrindami pagal 32 metus JAV Nacionalinių orų prognozavimo centrų kauptus meteorologinius duomenis. Kaip mokslininkai ir tikėjosi, kelis pastaruosius metus stebimi ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai patvirtino jų sustojusių bangų modelį.
„Mūsų dinaminė analizė padeda paaiškinti, kodėl vis daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių. Ji papildo ankstesnius tyrimus, kurie jau susiejo globalinį atšilimą su tokiais reiškiniais, tačiau dar nenustatė šių dviejų dalykų ryšio mechanizmo“, - sakė PIK direktorius Hansas Joachimas Schellnhuberis.
