Juodosios skylės susidaro kuomet supernovos metu sunaikinama masyvi žvaigždė. Mokslininkai žino dešimčių juodųjų skylių buvimo vietas, tačiau visos jos pastebėjimo metu jau buvo susiformavę. Taigi, kai visai neseniai jiems pavyko pastebėti deformuotas supernovos liekanas, jie žinojo, kad stebi kažką nepaprasto.
Dabar mokslininkai mano, kad jei stebėjo juodosios skylės kūdikystės fazę arba pačią jauniausią juodąją skylę Paukščių tako galaktikoje.
Chandra rentgeno observatorijos nufilmuotos W49B supernovos liekanos atrodo kaip ryškus mėlynos, žalios, geltonos ir rožinės spalvos tumulas. Stebint iš žemės šios liekanos yra maždaug 1000 metų senumo ir nuo mūsų nutolę maždaug 26 000 šviesmečių atstumu. Manoma, jog tipinė juodoji skylė, tokia kaip SS433, stebint iš Žemės yra 17-21 tūkst. metų senumo.
„W49B yra pirmas tokio tipo atradimas galaktikoje. Panašu, kad žvaigždė, iš kurios ji atsirado, savo egzistavimą baigė ne tokiu pačiu būdu, kaip dauguma tokių žvaigždžių“, - sakė tyrimui vadovaujanti Masačūsetso technologijų instituto mokslininkė Laura Lopez.
Nors juodosios skylės yra nematomos, jas galima atpažinti stebint jų poveikį gretimoms dujoms ir žvaigždėms. O supernovos sprogimo metu ne visuomet susidaro juodosios skylės – gana dažnai sprogimo liekana priskiriama neutroninėms žvaigždėms. Tiesa, W49B nėra neutroninė žvaigždė – pasak mokslininkų, tai yra juodoji skylė.
Tipiniu atveju supernovos yra simetriškos – medžiaga iš jų visomis kryptimis išmetama vienodai, tačiau W49B atveju mokslininkai stebėjo pailgas sprogimo liekanas.
„Turime intriguojančių duomenų, kad W49B sprogimo metu taip pat susidarė juodoji skylė. Jei tai tiesa, turime retą galimybę stebėti supernovą, kuriančią jaunutę juodąją skylę“, - sakė tyrimo bendraautoris Danielis Castro.
