NASA Eimso tyrimų centre Silicio slėnyje dirbantys specialistai Carolas Stokeris ir Larry Lemke pasakojo grupelei pareigūnų apie duomenis, kuriuos jie pateikė žurnalui "Nature". Šiuo metu jų straipsnis atiduotas recenzentams.

Jiedu paaiškino neturį tiesioginių gyvybės buvimo Marse įrodymų, bet metano pėdsakai ir kitos biologinės veiklos žymės nepaprastai panašios į randamas Žemės urvuose.

C. Stokeris bei kiti mokslininkai jau seniai kuria teorijas, kad Marse itin atšiauriomis sąlygomis biologiniai organizmai laikytųsi neįprastos strategijos. C. Stoker kartu su amerikiečių ir ispanų mokslininkais 2003 metais tyrė Ispanijos pietvakariuose Rio Tinto upę, kurios vanduo yra rausvas dėl didelių geležies koncentracijų - geležis tirpsta itin rūgščiame vandenyje.

C. Stokerio nuomone, tokia rūgšti aplinka požemyje sukuria sąlygas "cheminiam bioreaktoriui" susidaryti - tai savita požeminė mikrobinė sistema, kuri sugeba kontroliuoti savo aplinkos sąlygas.

Pasak jos, Rio Tinto vanduo yra geras modelis gyvybės Marse paieškoms. Jau palyginti šios Ispanijos upės ir Marso duomenys, gauti teleskopais iš orbitinių aparatų, skriejančių aplink Marsą.

Teigiama, kad Marse stebėti metano kiekio svyravimai gali atspindėti požeminės biosferos veiklą, kuri turi įtakos ir Marso paviršiaus uolienoms, kuriose susidaro mineralas jarozitas. Jo randama Žemėje - karštuose šaltiniuose, rūgštaus vandens telkiniuose, kaip Rio Tinte.

Apie vandenį Marse rimčiau imta galvoti nuo tada, kai marsaeigis "Opportunity" Meridiano lygumoje aptiko jarozito ir kitų mineralinių druskų, todėl manoma, kad šioje lygumoje kadaise būta sūraus vandens telkinio.

Beje, nustatytas dar vienas vandens buvimo Marse faktas. Antradienį marsaeigio "Spirit" darbą Gusevo krateryje stebintys mokslininkai paskelbė, jog rastas dar vienas įdomus akmuo "Peace" (taika, ramybė). Jame esama žymiai daugiau sulfatų negu bet kurioje kitoje ligi šiol tirtoje Marso uolienoje.

"Paprastai daugiau sieros mes rasdavome pačiame paviršiuje. Tačiau šiuo atveju sieros vis dar daug esama ir uolienos viduje", - pasakojo Makso Planko chemijos instituto Maince mokslininkas Ralfas Gellertas apie "Spirit" grąžtu 1 cm gylyje paimto mėginio analizę.

Vulkaninės kilmės uoliena, iš pradžių buvusi sutrinta į smėlio grūdus, vėliau susisluoksniavo ir susicementavo magnio sulfato druska, aiškino analizės rezultatus "Spirit" programos vadovas Steve'as Squyresas. Tartum per smėlį sunkėsi druskingas vanduo, kuriam išgaravus liko druskos, sakė jis.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją