Tačiau kai kurie šį reiškinį nagrinėja jau daugelį metų, o tai darydami remiasi ne tik savais, artimųjų ar literatūroje aprašomais potyriais. Tai – psichologai, filosofai ir... chemikai. Šių trijų specialybių atstovai sutinka su mumis pasidalinti savo žiniomis vasario 10 d. meno studijoje „Artoteka”.
Filosofas: Meilė kaip „gimdymas grožyje“
Sako, lakštingala dygliu prasiduria krūtinę, kai gieda meilės giesmę.
Visi taip darom. Kaip kitaip begiedotume? (Kahlilis Džibranas)
Meilė prasideda įsimylėjimu, kuris provokuoja pasirinkimą: mylėti ar mylėtis. Kitas žmogus paprastai mus patraukia kaip gražus kūnas. Kūnas yra daiktas, kurį norime turėti ir vartoti, o meilė kūnui realizuojasi kaip seksualumas. Tačiau grožis numano ir daikto reikšmės anihiliaciją. Todėl kūno grožis provokuoja ne tik seksualumą, bet ir jo paneigimą. Grožiui paneigiant kūno kaip daikto reikšmę, anapus kūno išvystame žmogų, su kuriuo norisi bendrauti. Kai grožio pakylėti, pamatome kitame žmogų, žvelgiame į jį kaip į etinę tobulybę, t.y. Dievą. Meilė užaugina sparnus ir provokuoja mus kilti nuo kūno prie žmogaus, nuo seksualumo prie dieviškumo. Ir tik mūsų žmogiškasis (ne)tobulumas lemia, kaip aukštai mes pakylame...
Dr. (hp) Skirmantas Jankauskas dėsto įvairias filosofines disciplinas Vilniaus universitete, tačiau ypač išsiskiria savitomis Platono dialogų interpretacijomis. Kadangi šis antikos klasikas siejo filosofavimą su meile, tai anot studentų, meilė ir jos egzistencinė prasmė yra šio dėstytojo bene mėgstamiausia tema: „jei jis geros nuotaikos, gali labai įdomiai abi šias temas (įsimylėjimo ir meilės) išskleisti. Dėstytojas mėgsta dviprasmybes ir vyriškus juokelius. Dėl to kai kurie studentai jo nemėgsta, o kai kurie – dievina.“
Psichologas: Meilės ypatybės per diskusiją
Kas yra meilė psichologijos požiūriu: jausmas ar emocija, iliuziniai lūkesčiai ar romantizuota realybė, egoizmas ar meilė kitam, psichofiziologiniai procesai ar energijų sąveika? Kiek ir kokios meilės yra intymiuose santykiuose? Ką reiškia mylėtis mylint? O mylėti, bet nesimylėti? Tai – tik keletas klausimų, kuriuos kelia psichologai ir ieško atsakymų į juos.
Dr. Andrius Kaluginas ves paskaitą-diskusiją apie meilę psichologijos požiūriu. A. Kaluginas mokėsi Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, o šiuo metu veda viešas bei privačias terapijas, konsultacijas, seminarus, yra dėstytojas, radijo laidų vedėjas bei psichologijos žurnalo „EGO“ redaktorius, Pasaulio seksualinės sveikatos asociacijos atstovas Lietuvoje. Šis žmogus niekodos nesėdi be darbo, todėl džiaugiamės jį ištaikius laiko ir mūsų renginiui.
Chemikas: Meilės ir sekso junginiai
Na ir kuo gi čia dėta chemija?! Šis mokslas išties daugelį dieviškų dalykų nuleidžia ant žemės... Ne paslaptis, jog daugelį mūsų emocijų ir būsenų valdo įvairūs hormonai, pvz., adrenalinas, insulinas ir pan. Kalbant apie meilę, be abejo reikėtų paminėti lytinius hormonus – androgenus ir estrogenus, taip pat smegenų „meilės chemijoje“ dalyvaujančius tam tikrus peptidus ir baltymus, malonumo ir atlygio junginius endorfinus.
Tačiau meilė nesibaigia kūno vidumi, ji tam tikrais (molekuliniais) pavidalais pasirodo ir kūno išorėje, o tai jau cheminė komunikacija (bendravimas). Mus traukia arba atstumia kvapai – gundantys ir viliojantys arba nemalonūs ir nutolinantys, kartais mes jų net neužuodžiame, bet vis tiek esame jų veikiami kaip ir paprasčiausi vabzdžiai, kurie bendrauja „feromonų kalba“.
O kai į meilės ir sekso plotus įsiveržia gamtinės ir sintetinės išorinės (egzogeninės) molekulės vaistų, kontraceptikų, visokių "viagrų", taip vadinamų afrodiziakų, parfumerijos ir bendrai kosmetikos sudėtinių dalių pavidalu, tuomet abu šie meilės ir sekso fenomenai dažnai po atitinkamo pojūčių sustiprinimo mus nusviedžia į nusivylimo ir frustracijos liūną... .
Šias chemines paslaptis renginio metu atskleis Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos docentas dr. Albinas Žilinskas. Lektorius jau ne pirmą kartą dalyvauja mokslo populiarinimo renginiuose (įskaitant ir „Mokslo ir meno“ seminarus), dažnai lankosi TV laidose ir rašo populiariojo mokslo straipsnius.
Mokslo ir meno seminarai
Įstaiga „Mokslas ir menas“ panašius renginius organizuoja jau trejetą metų. Per tuos metus nusistovėjo tradicinis seminarų formatas: trys skirtingų sričių atstovų pranešimai, po kiekvieno jų – pertrauka arbatai, o renginio užbaigimui – neformali diskusija arba praktinis užsiėmimas. Tokia forma padeda palaikyti tarpdisciplininių seminarų interaktyvumą, skatina plačiosios auditorijos įsitraukimą. Sujungus skirtingų mokslo sričių žinias su menais, technologijomis, amatais ir sportu, vystomas bendras pasaulio suvokimas.
Daugiau informacijos apie vasario 10 d. vyksiantį seminarą „Meilės filosofija, chemija ir psichologija“ rasite čia.
