Teigiama, kad Isono kometa užbaigs „dangiškųjų dovanų“ sezoną, nes 2013 metais prie mūsų planetos priartės ir daugiau kometų, kurias galėsime stebėti.
Isono kometą šių metų rugsėjį atsitiktinai atrado astronomai Vitalijus Nevskis ir Artiomas Novichonokas, kurie galingu teleskopu ketino tyrinėti Dvynių ir Vėžio žvaigždynus.
Tačiau vietoj to jie pastebėjo tai, kas gali tapti didžiausiu šio dešimtmečio astronominiu įvykiu – kometą, kuri tokia ryški, kad greičiausiai plika akimi bus matoma ir dieną.
Kitų metų pavasarį iš Žemės bus matoma ir dar viena kometa, „2014 L4“.
Astronomai mėgėjai daugiausiai galimybių Isono kometą pamatyti turės lapkritį ir gruodį.
„Kadangi ji keliauja labai arti Saulės, manoma, kad ji bus įspūdingai ryški. Jai tolstant nuo Saulės, turėtų susidaryti labai įspūdinga uodega“, – teigia profesorius Markas Bailey, Armagho observatorijos Jungtinėje Karalystėje vadovas.
Anot ekspertų, kometai prireikė milijonų metų, kol kometa iš Orto debesies, esančio už daugiau kaip vieno šviesmečio nuo Žemės, atkeliavo iki Saulės sistemos. Ji turėtų atgyti kitų metų spalį.
Jai skriejant pro Marsą, kometos paviršius pradės kisti, mat ledas reaguos į kintančias temperatūras, dėl to atsiras didžiuliai įtrūkimai ir bus išstumti didžiuliai dujų kamuoliai.
Tuo atveju ji jau lapkritį bus matoma plika akimi, o naujai susiformavusi uodega nusidrieks dangumi virš horizonto.
Mokslininkai kometų sudėtį lygina su „nešvariais ledo kamuoliais“.
„Įsivaizduokite keliu besiridenantį ledo rutulį. Būtent taip sudarytas kometos branduolys, kur susimaišę akmenys ir dulkės“, – kalbėjo M. Bailey.
„Kitąmet mūsų laukia tikros dangiškos dovanos, kurios tikrai įkvėps žmonių susidomėjimą astronomija“, – pridūrė jis.
