Seras Johnas Gurdonas, kurio varlių klonavimo darbai praėjusio amžiaus 6 ir 7 dešimtmetyje tapo pagrindu klonuojant avelę Dolly 1996 metais, sakė, kad pažengti pakankamai, kad galėtume klonuoti žmones, turėtume per artimiausią amžiaus pusę.
Nors bandymas klonuoti visą žmogų susidurtų su daugybe sudėtingų etinių klausimų ir ribojimų, biologo teigimu, žmonės gana greitai įveiks savo susirūpinimą, kuomet suvoks, kad šis metodas yra medicininiu požiūriu naudingas.
Pačioje taikymo pradžioje labai įtariai buvo vertinamas ir in vitro apvaisinimas, tačiau nuo tų laikų toks apvaisinimo būdas tapo visuotinai pripažintu – pirmuoju „vaiku iš mėgintuvėlio“ 1978 metais tapo Louise Brown.
Prieš klonuojant žmones būtina stipriai patobulinti klonavimo metodus, nes, pasak mokslininko, šiais laikais didžioji dauguma klonuotų gyvūnų embrionų yra deformuoti.
BBC radijo „The Life Scientific“ laidoje kalbėjęs mokslininkas pridūrė, kad savo eksperimentų su varlėmis metu jis prognozavo, kad sėkmingas žinduolio klonavimas bus įvykdytas per artimiausius 50 metų ir sakė, kad „galbūt ta pati prognozė tinkama“ perėjimui prie žmogaus klonavimo.
„Kai buvo atlikti mano pirmieji eksperimentai su varlėmis, su manimi susisiekė garsus amerikietis reporteris ir pasakė: „O per kiek laiko tokius dalykus bus galima daryti su žinduoliais ar žmonėmis?“ Atsakiau jam „Na, tai gali nutikti kažkada per laikotarpį nuo 10 iki 100 metų – kaip jums per 50 metų?“ Paaiškėjo, kad nebuvau taip jau toli nuo tiesos, kuomet buvo pradėta avelė Dolly. Galbūt ir žmonėms šis atsakymas tinkamas“, - prisiminimais dalijosi Nobelio premijos laureatas.
Seras J. Gurdonas pridūrė, kad žmogaus klonavimas iš esmės reiškia, kad sukuriamas identiškas dvynys, o medikai tiesiog „nukopijuotų tai, ką pagamino gamta. Laikausi požiūrio, kad bet kokie veiksmai, atliekami norint palengvinti kančią ar pagerinti žmonių sveikatą, bus plačiai priimti visuomenės – kitaip tariant, jei klonavimas iš tiesų sugebės išspręsti kokias nors problemas ir bus naudingas žmonėms, manau, jis bus priimtinas“.
Viešos paskaitos Kembridžo universitete metu mokslininkas savo auditorijos nuolat paklausia, ar jie pritartų mirusių vaikų tėvams, kurie daugiau atžalų susilaukti nebegali, sukurti dar vieną vaiką pasinaudojant motinos kiaušialąste ir pirmojo vaiko odos ląstele, jei žinotų, kad metodas yra saugus ir efektyvus.
„Vidutiniškai teigiamai balsuojančių būna 60 procentų. Priežastis pasakyti „ne“ paprastai yra ta, jog naujasis vaikas jaustųsi tarsi būtų kažko pakaitalas, o ne pilnavertis žmogus. Bet jei būtų tokia situacija, o tėvas ir motina norėtų eiti šiuo keliu, kodėl turėčiau jiems to neleisti?“, - tikino mokslininkas.
