Mokslinių duomenų falsifikavimą tyrusi komisija neapsiribojo įtartinų publikacijų analize, kaip kad daroma paprastai ir, siekdama gauti bendresnį situacijos vaizdą, ištyrė visus D. Stapelio straipsnius.

Rezultatai buvo stulbinantys: daugiau nei trečdalis straipsnių buvo paremti netikrais duomenimis. Negana to, išgalvotus duomenis D. Stapelis perdavė savo doktorantams ir primygtinai siūlė jais remtis, pasitelkdamas galios argumentus: „Negi jūs manimi nepasitikite? Jei taip, pasiieškokite darbo kitur“. Kai kuriems doktorantams kilo įtarimų. Trys iš jų kurį laiką patys aiškinosi duomenų patikimumą, o po to pernai rudenį kreipėsi į Tilburgo universiteto tarybą.

Įtarimams pasitvirtinus ir D. Stapeliui pripažinus savo kaltę, mokslininkas buvo atleistas, jam iškelta baudžiamoji byla, pradėtas finansinis tyrimas dėl jo vadovautiems projektams panaudotų lėšų.

Jungtinė komisija, kitaip nei ankstesnės, pabandė atsakyti į bendresnį klausimą: kaip atrodo mokslas, kuriame taip ilgai, beveik dvidešimt metų, gali klestėti apgaulė. Išvados formuluotė buvo triuškinanti: socialinė psichologija nėra kritiška savo atžvilgiu mokslo sritis. Tai apima visus lygmenis pradedant žurnalų redakcinėmis kolegijomis ir recenzentais, nepastebėjusiais akivaizdžių statistinių prieštarų, ir baigiant universitetų tarybomis bei kolegomis mokslininkais, susižavėjusiais pritrenkiančiomis D. Stapelio išvadomis (pvz., apie tiesioginį ryšį tarp mėsos valgymo ir agresyvumo).

D. Stapelis, siekęs populiarumo ir jį lydinčios finansinės paramos, ir dabar jo nepraranda. Jis patenka į garsiausių mokslininkų apgaulės atvejų dešimtuką. Tarp daugiausiai falsifikatų paskelbusių autorių, išaiškintų per pastaruosius 30 metų, 8 yra iš biomedicinos srities, po vieną fizikos ir socialinės psichologijos. Be to, netrukus pasirodys D. Stapelio knyga apie atliktus mokslinius tyrimus.