- Ar kada gyvensime pasaulyje, kokiu jį pavaizdavo filmas „Gattaca“?
- „Gattaca“ yra iš tiesų įdomus filmas – nors ir reikėtų šiek tiek atnaujinti savo atmintį apie jį. Man filme labai patiko idėja, kad pradėsime vykdyti įvairių žmonių savybių ir gebėjimų atranką ir pagal tai bus nulemti jaunesnių kartų atstovų gyvenimai, jų darbai. Manau, tokia ateitis tikrai galima. Galbūt ne visai tiksliai, kaip filme, bet mūsų genomai apie tai, kas mes esame, pasako labai daug ir kai kurie mūsų gebėjimai... manau, bus labai sunku nekurti tokių koreliacijų.
Nors reikia pažymėti, kad tam dar anksti, bet per ateinančius du dešimtmečius nuskaitysime dešimčių milijonų žmonių genetines sekas. DNR yra tarsi žmogaus brūkšninis kodas. Ir tuos duomenis pradedant derinti su kitais mus nusakančiais duomenimis, kuriuos skaitmeniniais būdais kasdien renka „Facebook“ ir „Google“, bus pastebimos labai stiprios koreliacijos tarp žmogaus genetinio kodo ir jo gyvenimo būdo. O apsiginklavę tokiais duomenimis galėsime vien pagal DNR pasiūlyti tokių dalykų, kaip personalizuotas išsilavinimas, žmogui pritaikytas darbo grafikas. Bet nesu pasirengęs atsakyti, ar tokiame skirstyme nebus diskriminacijos elemento.
- http://mokslas.delfi.lt/science/genetikos-inzinierius-darvinistines-biologijos-laikas-baigesi.d?id=59700143">http://mokslas.delfi.lt/science/genetikos-inzinierius-darvinistines-biologijos-laikas-baigesi.d?id=59700143">Pranešime kalbėjote ne tik apie DNR skaitymą, bet ir apie to kodo rašymą.
- Taip, ateityje žmonės pradės ir savo DNR modifikacijas. Reikia atminti, kad žmonės modifikuos ne savo pačių, o savo vaikų DNR – mes šio etapo dar nepriėjome, bet matant, kaip žmonės rūpinasi savo vaikais, kaip nori sukurti jiems kuo geresnį pagrindą gyvenimui, manau, netrukus pasitaikys ir tokių atvejų. Pavyzdžiui, jei tėvai turės pasirinkimą suteikti jums fotografinę atmintį, o gydytojai jiems pasakys, kad tai yra lengvai pasirenkamas dalykas, suveikiantis 90 proc. atvejų, kad nėra jokių žinomų nepageidaujamų poveikių, tikriausiai jūsų tėvai pasakys „Taip, žinoma, kur pasirašyti?“
- Bet dirbtinės žmonių modifikacijos tikriausiai kai kur būtų nepriimtinos – pavyzdžiui, sporte. Kaip atpažinsime dirbtinį Usainą Boltą?
-Manau, jau greitai taikysime genetiką atrinkdami potencialius sportininkus, o kai pradėsime taikyti ir genetinę inžineriją, manau, teks modifikuoti ir Olimpines žaidynes. Manau, atsiras ekstremali sportininkų lyga. Ir tada bus pasiskirstymas: štai jums natūralios žaidynės – o jos jau šiandien, mano manymu, atrodo kvailokai – ir modifikuotų sportininkų žaidynės. Matau kaip prie to artėjame. Mes jau dabar naudojamės įvairiomis technologijos suteikdami žmonijai pranašumų, darydami tai ir keliaudami ten, kur iki šiol negalėjome. Manau, kad tai bus tik dar viena technologija, kuri bus pritaikyta.
- Turbūt esminis biotechnologinės pažangos tikslas – pailginti žmogaus gyvenimą?
- Nesakyčiau, kad tai yra pagrindinis tikslas. Bet neabejotinai tai yra vienas iš tikslų, prie kurių einama. Jei pagalvotume ką galėtume pakeisti savo gyvenime, kai kurie žmonės pareikš, kad norėtų gyventi ilgiau ir būti sveikesni, taigi, tai yra milžiniška potenciali rinka.
- O ilgesnis gyvenimas savaime reiškia dar rimtesnę populiacijos problemą...
- Na, ir tai nebūtinai tiesa. Tarkim, dabar mes tikrai nežinome kokia yra Žemės talpa, kiek žmonių ji gali išlaikyti. Bet žinome, kad Žemės talpa naudojant šios dienos technologijas yra tikriausiai jau yra sunaudota, nes kenkiame savo aplinkai. Bet biotechnologijas naudojant ne tik gyvenimui ilginti – o to mes dar ir nemokame, galbūt ateityje, geriau tas technologijas įvaldę, padarysime pažangą – jei tas technologijas naudosime savęs išlaikymui, kad gautume daugiau energijos, daugiau medžiagų, tai planetai tenkantis krūvis bus netgi mažesnis nei šiandien, ji taptų talpesne ir galbūt galėtume nesurūpinti populiacijos pertekliumi, kol mūsų kiekis nepasiektų dvidešimties milijardų. To aš nežinau.
- O kaip bus su kitų pasaulių – Mėnulio ar Marso – apgyvendinimu? Ar tam bus reikalingi įprastiniai žmonės, ar tai bus pasiekiama tik kai turėsime genetinius fabrikus?
- Be jokios abejonės iš pradžių turės būti siunčiami genetiniai fabrikai. Galbūt genetinė inžinerija bus taikoma ir mūsų astronautams – mes tikriausia būsime priversti tai daryti vien tam, kad jie būtų atsparesni radiacijai. Bet genetinių fabrikų siuntimas į kitas planetas būtų labai geras sprendimas, nes tokiu būdu tose planetose atsirastų specialiai sukurtų organizmų, kurie išlaikytų ir žmones, kai jie ten atvyktų. Tai jau artimiausios ateities klausimas. Jau dabar kalbama apie nuolatines gyvenvietes Marse – ketinama jas įkurti per artimiausią dešimtmetį. Taigi, reikia laukti technologijų, skirtų eksportui į tolimas planetas tam, kad sukurtų mums tinkamas sąlygas. O tuomet jau ilgai netruks, kad žmonės ten pradėtų gimdyti vaikus. Visada taip būdavo – persikeliame į naujas žemes, privažiuoja kolonistų ir atsiranda vaikų.
Kai gimstame mes žinome, kad mirsime. Pagrindinis mūsų tikslas – kuo geriau nugyventi turimą laiką. Manau, genetinės technologijos yra vienas iš įrankių, kuris bus vis tinkamesnis siekiant šio tikslo: visų pirma, labai anksti nustatant vaikų ligas, labai anksti išsiaiškinant kur vaikų laukia daugiausiai galimybių, kur kas geriau nei šiandien suprantant savo organizmus ir sveikatą, taip pat – įsigilinant į kitų organizmų biologiją. Ir galų gale – pasinaudoti šiomis žiniomis taip, kad pasaulis taptų geresne vieta gyventi.
- Ačiū jums už pokalbį.
