Paskaitoje susipažinsite su erdve, supančia šiuos kūnus t.y. vakuumą. Vakuumas yra skirstomas į absoliutų ir dalinį. Absoliutus vakuumas yra ideali būsena, kuri praktiškai negali būti pasiekta nei laboratorijoje, nei atvirame kosmose. Daliniu vakuumu dabartiniais laikais yra nutarta laikyti uždarą erdvę arba kamerą, kur dujų slėgis yra mažesnis nei atmosferos slėgis.
Seniausi rašytiniai šaltiniai bandymus išretinti dujas mini mūsų eros pradžioje Kinijoje iš tuščiavidurio bambuko kamieno pagamintu prietaisu, panašiu į švirkštą. Vakuuminės technikos kaip mokslo šaltiniais laikytini Toričelio XVII a. atlikti bandymai. Kurį laiką vakuumas buvo naudojamas tik šulinių vandens siurbliuose, pakeliančiuose vandenį iki 10 metrų, ir atmosferos slėgio poveikį iliustruojančiuose fizikos bandymuose. Tais laikais vakuumą gaudavo stūmokliniu siurbliu, matuodavo U formos vamzdelio pavidalo skystiniu manometru.
Šiais laikais vakuumas plačiai naudojamas mūsų gyvenime: radioelektronikoje, metalurgijoje, chemijos, farmacijos, maisto, optinėje ir lengvojoje pramonėje bei moksliniuose tyrimuose kur vakuumas taikomas ypač plačiai. Pagrindinis branduolio fizikos tyrinėtojų ginklas – elementariųjų dalelių greitintuvai – be gerų vakuuminių sistemų nesukuriami. Beveik kosminis vakuumas naudojamas, tiriant valdomas termobranduolines reakcijas. Kuriant brangias kosmines sistemas ir jas bandant, taipogi būtina kosmines sąlygas imituoti žemėje.
Paskaita „Kosmosas Žemėje“ įvyks rugsėjo 14 d. 14 val. KTU Panevėžio instituto Technologijų fakultete, 126 auditorijoje.
