Pastaruoju metu užsienio spaudoje vis daugėja pranešimų apie tai, kad probiotikai – gerosios bakterijos, mažindamos patogeniškų ar sąlyginiai patogeniškų mikroorganizmų populiaciją, gerina savijautą, stiprina imuninę sistemą.
Biotechnologas, 10 metų dirbantis biotechnologijos/taikomosios mikrobiologijos srityje, dr. Juozas Šiurkus pakomentavo kai kuriuos palyginti naujos mokslo srities, tyrinėjančios probiotikų taikymo medicinoje ir žemės ūkyje galimybes (probiosis), mokslinių tyrimų rezultatus. Terminu probiosis apibrėžiamas dviejų organizmų bendras gyvavimas, sustiprinantis abejų organizmų gyvybinius procesus, o probiotikai - vis plačiau naudojami sveikai aplinkai kurti visame pasaulyje.
J. Šiurkus pasakoja, kad šiuo metu mokslininkai vykdo intensyvius tyrimus apie įvairių probiotikų poveikį žmogui ir gyvūnams, todėl mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus ir gyvūnų sveikatai vis daugėja.
Probiotikai - aplinkoje esančios mikrofloros dalis, gyvas mikrobiologinis maisto papildas, kuris dėl tiesioginio ar netiesioginio poveikio gali būti naudingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Pvz., įvairūs tyrimai rodo, kad produktai praturtinti Lactobacillus, Bacillus gentims priklausančiomis bakterijomis gali apsaugoti nuo virškinamojo trakto susirgimų, neleidžia plisti patogeniškiems mikroorganizmams, pvz., Salmonella bakterijoms, stiprina imuninę sistemą.
Probiotikai vietoj antibiotikų
Gyvulininkystės ir paukštininkystės pramonėse probiotikai laikomi antibiotikų alternatyva, nes pastarųjų naudojimas yra smarkiai apribotas. Probiotikų ilgalaikis naudojamas svarbus net tik gyvulių ir paukščių virškinamojo trakto infekcijų prevencijai bet ir aktyvesniam bei greitesniam paukščių augimui.
Ne tik įstatyminiai draudimai žemės ūkyje naudoti antibiotikus lemia būtinybę plėtoti probiotikais paremtą alternatyviąją profilaktiką, o ir vis labiau didėjanti atsparių antibiotikams mikrobų įvairovė. Ir tai vis labiau verčia mokslininkus sunerimti.
Žmogui skirti probiotikai dažniausiai yra pagaminti naudojant pieno rūgšties arba Lactobacillus genčiai priklausančias bakterijas, kurios natūraliai randamos žmonių ir gyvūnų virškinamajame trakte, pasakoja J. Šiurkus.
Pasak jo, mokslininkai nėra iki galo išsiaiškinę, kokie mechanizmai lemia teigiamą šių bakterijų poveikį organizmui. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad Lactobacillus probiotikai gerina virškinimo procesus, nes padeda subalansuoti mikrobiologinę aplinką virškinamajame trakte, sumažina alergines reakcijas, dermatitą ir net veikia kaip antivėžiniai veiksniai. Probiotinėmis savybėmis pasižymi ir kai kurie eukariotiniai mikroorganizmai, pvz.: Saccharomyces boulardii mielės, kurios geba užkirsti kelią įvairioms žarnyno infekcijoms.
Bacillus dauginasi ir saugo
Kitai probiotinėmis savybėmis pasižyminčių mikroorganizmų grupei yra priskiriamos Bacillus genčiai priklausančios bakterijos. Mokslininkai kelia nemažai klausimų, susijusių su Bacillus sporų pagrindu pagamintų produktų naudojimu, pvz., kaip šios bakterijos, kurios natūraliai nėra virškinamojo trakto mikrofloros gyventojos, gali daryti teigiamą įtaką virškinimui.
Bacillus genties bakterijų natūralus gyvenimo ciklas apima sporos ir vegetatyvinę būsenas. Į vegetatyvinę būseną iš sporos bakterijos pereina tada, kai sporos atsiduria bakterijų vystymuisi ir dauginimuisi palankiose sąlygose: esant optimaliai temperatūrai, drėgmei, pH ir įsisavinamoms maistinėms medžiagoms. Kai aplinkoje pasibaigia maistinės medžiagos arba, kai atsiranda bakterijoms nepalankūs fiziniai veiksniai, jos vėl gali grįžti į sporos būseną.
„Bakterijos sporų būsenoje ne tik yra itin atsparios įvairiems aplinkos veiksniams, tačiau ši būsena lemia jų rūšies ilgalaikį išsilaikymą ir efektyvų tokio tipo bakterijų paplitimą aplinkoje“, - sako J. Šiurkus.
Gram-teigiamų Bacillus genties bakterijų natūrali gyvenimo terpė yra dirvožemis, bet jos atrandamos dulkėse, vandenyje, įvairiuose maisto produktuose, tarp jų pieno milteliuose, mėsoje, prieskoniuose ir grūdų produktuose. Šiuo metu vis labiau įsigali teorija, kad Bacillus rūšies bakterijos (kaip pvz. B. subtilis, B. Licheniformis) gali laikinai išlikti ir daugintis žmogaus ir gyvūnų žarnyne.
Kas nutinka Bacillus sporoms patekus į virškinimo traktą? Nors buvo manoma, kad Bacillus bakterijų sporos gali būti virškinimo trakto fermentų suskaidytos arba greitai pašalintos su ekskrementais, paprasti moksliniai tyrimai parodė, kad sporos žmogaus virškinamajame trakte gali išsilaikyti iki 8-10 dienų, sako J. Šiurkus.
Bacillus sporų likimas joms patekus į virškinamąjį traktą buvo tiriamas panaudojant 4 savanorius, kurie su geriamu vandeniu suvartojo vienkartinę, 105 Bacillus stearothermophilus dozę. Tyrimai parodė, kad pirmas 4 dienas su išmatomis pašalintas sporų kiekis buvo pastovus, ir tik 8 dieną pradėjo mažėti. Iš to buvo daroma prielaida, kad virškinimo trakte nepaisant agresyvių aplinkos faktorių ir anaerobinių (bedeguonių) sąlygų iš Bacillus sporų išsivystė vegetatyvinės ląstelės, kurios pasidalijo ir vėl perėjo į sporų būseną. Ši prielaida buvo patvirtinta atlikus analogiškus tyrimus su triušiais ir pelėmis.
Bacillus aktyviai nedalyvauja virškinamajame procese, tačiau teigiamai veikia organizmą.
Klinikinių tyrimų ataskaitose buvo parodytas teigiamas Bacillus probiotikų poveikis prieš šlapimo takų infekcijas. Visais atvejais tyrimai parodė, kad po tam tikro Bacillus probiotikų vartojimo laiko sergančiųjų organizme gerokai sumažėjo patogeniškų ligos infekcijos sukėlėjų. O neseniai atlikti bandymai įrodė, kad dėl probiotikų B. Coagulans pagrindu vartojimo buvo numalšintas vaikų viduriavimas, kurį sukėlė ilgalaikis antibiotikų vartojimas.
Taip pat buvo įrodyta, kad Bacillus slopina skrandžio opaligės sukėlėjo Helicobacter pylori bakterijų ir kandidamikozės sukėlėjos - Candida Albicans mielių dauginimąsi in vitro.
Įdomu, tai, kad fermentuoto maisto papildai, praturinti Bacillus rūšių bakterijų sporomis taip pat stimuliuoja imuninę sistemą, lemia vitamino K2 gamybą ir pasak kai kurių mokslininkų, net turi priešvėžinių savybių. Todėl tokio fermentuoto maisto vartojimas, pvz., Japonijoje, yra plačiai paplitęs, o japonų tikėjimas jo gydančiomis savybėmis tikrai padeda probiotikų koncepcijai įsitvirtinti.
Taip pat atlikus tyrimus akvaūkiuose įrodyta, kad dirbtinių tvenkinių vandenį prisotinus Bacillus sporomis ar vegetatyvinėmis ląstelėmis jūros vėžiagyvių populiacija žymiai padidėjo, būtent dėl padidėjusios jų išlikimo tikimybės. Vėl gi, Bacillus bakterijų gebėjimas išskirti mikrobų dauginimąsi slopinančias medžiagas buvo siejamas su minėtu, teigiamu poveikiu tiesiogiai vėžiagyviams arba/ir vandens kokybės pagerinimu.
Tyrimai paukštininkystės ūkiuose parodė, kad reguliarus paukščių lesinimas B. subtilis ar B. Cereus sporomis praturtintais pašarais lėmė Salmonella bakterijų skaičiaus sumažėjimą viščiukų žarnyne ir sumažino broilerių pilvo riebalų kiekį. Kiti tyrimai parodė, kad paršavedžių ir jų vados sveikatos stovis pagerėjo, jiems reguliariai duodant Bacillus cereus, KIP 5832 sporas.
Bacillus prieš patogenus
Pasak J. Šiurkaus, Bacillus probiotikų apsauginis efektas nuo patogeniškų mikroorganizmų ir jų teigiamas poveikis žmogaus ir gyvūnų organizmui gali būti siejamas su natūraliu Bacillus gebėjimu išskirti proteinazes (fermentai hidrolizuojantys baltymus) ir mažo molekulinio svorio antibakterinį poveikį turinčius peptidus bakteriocinus koaguliną, subtiliną, ir organinius junginius, pvz. aminokoumaciną A, isokoumariną ir kt. Minėtos bioorganinės medžiagos slopiną aplinkoje esančių patogeniškų Gram-teigiamų/neigiamų infekcijų sukėlėjų , pvz., Staphylococcus aureus, Shigella flexneri, Enterococcus faecalis, Campylobacter jejuni ir kt. populiacijų plitimą.
