Menopauzė būdinga tik trims gyvūnų rūšims: žmonėms, orkoms ir grindoms – tik šių rūšių patelės nustoja daugintis kur kas anksčiau nei miršta. Evoliuciniu požiūriu, tokia tendencija, atrodytų, mažinanti tikimybę perduoti savo genus kitoms kartoms, atrodo gluminančiai.

Suomijos mokslininkai, ištyrę didžiulę duomenų imtį, pirmą kartą sugebėjo patikrinti hipotezę, kad menopauzės evoliuciją galėjo paskatinti konkurencija tarp skirtingų kartų ar genetiškai nesusijusių vaisingo amžiaus moterų. Jų tyrimo rezultatas publikuotas leidinyje „Ecology Letters“.

Turku universiteto (Suomija) ekologė Mirkka Lahdenperä su kolegomis pasinaudojo išsamiais gimimo, mirčių ir santuokų registravimo nuo 1702 iki 1908 metų duomenimis, išsaugotais šios šalies liuteronų bažnyčios. Pasikapsčius po šiuos duomenis paaiškėjo, kad tikimybė vaikui mirti padidėdavo jeigu panašiu metu pagimdydavo anyta ir marti. Vyresnių moterų kūdikių išgyvenimo tikimybė sumažėdavo 50 procentų, o marčių kūdikių išgyvenimo tikimybė sumažėdavo net 66 procentais. Tačiau jeigu panašiu laiku kūdikių susilaukdavo motina ir dukra, jų vaikų išgyvenimo tikimybė nesikeisdavo.

Šeimyninės vertybės

Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenime atsiradus marčiai būtų naudinga liautis gimdyti. „Mus nustebino tai, kad rezultatas yra toks stiprus“, - sakė Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) ekologas Andrew Russellas, prisijungęs prie tyrimą atlikusios grupės. Jis mano, kad anytos ir marčios galbūt konkuravo dėl maisto savo vaikams, o ne bendradarbiavo, kaip galima būtų tikėtis iš motinų ir dukterų.

Kitos teorijos, galinčios paaiškinti menopauzės atsiradimą, yra motinos hipotezė, teigianti, kad vyresnėms moterims tikimybė mirti gimdymo metu yra didesnė bei močiutės hipotezė, teigianti, kad nauda šeimai, kuomet anūkais rūpinasi močiutė, tapo evoliucine priežastimi išgyventi ilgiau nei natūralus reprodukcijos amžius.

Pasinaudojant „inclusive fitness“ modeliu, kuris skaičiuoja genų ekvivalentų kiekio perdavimą iš vienos kartos kitai, mokslininkai pademonstravo, kad kuomet motinos ir jų sūnų žmonos vienu metu susilaukdavo vaikų, atranka buvo stipriai nepalanki moterims, kurios būdavo vaisingos ilgiau nei sulaukus 51 metų.

Mokslininkai taip pat pasiaiškino kiek visos trys hipotezės hipotezės turi įtakos jų naudotam modeliui. Paaiškėjo, kad konfliko hipotezė ir močiutės hipotezė yra vienodai reikšmingos, o motinos hipotezė neturėjo stiprios įtakos. „Reprodukcinis konfliktas ir močiutės įtaka yra vienodai svarbūs“, - sakė A. Russellas.

Bendras poveikis

Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) evoliucinės biologijos specialistas Michaelas Cantas kartų konflikto teoriją išvystė 2008 metais, kartu su Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) zoologu Rufusu Johnstone'u. Jis džiaugiasi, kad teorija buvo patikrinta. „Mane pribloškė efekto dydis. Daugelio idėjų, susijusių su žmogaus gyvenimo istorija, trūkumas yra tai, kad jas be galo sunku patikrinti“, teigė mokslininkas. Į menopauzės atsiradimo aiškinimą įtraukiant močiutės ir konflikto hipotezes „pasiekiamas taškas, kai viskas tampa aišku“, - pridūrė biologas.

Pasak senėjimą tiriančio Niukaslio univeristeto (Jungtinė Karalystė) mokslinino Tomo Kirkwoodo, Suomijos mokslininkų tirti veiksniai gali būti ne vienintelės menopauzės atsiradimo priežastys. Jis mano, kad kažkada paaiškės, jog menopauzę galima aiškinti įvairiais būdais – kai kurie jų bus grįsti fiziologiniais veiksniais. Pavyzdžiui, žmonėms norint daugintis vėliau nei dabartinis menopauzės amžius, galėtų reikėti kiaušidžių, kurios gebėtų gaminti kiaušialąstes ilgiau.

Pasak M. Canto, dar reikia daug ką išsiaiškinti. „Dėl ko menopauzė yra giežtai įskiepytas ir nelankstus procesas? Kodėl mums neišsivystė gebėjimas dauginimąsi išjungti lanksčiai?“, - evoliuciškai svarbius klausimus kėlė specialistas.

A. Russellas sutinka, kad norint geriau suvokti menopauzę reikia atlikti kur kas daugiau tyrimų, tačiau ne tik norint rasti mokslinį paaiškinimą: „jei vieną dieną panorėtume norėtume mediciniškai atšaukti menopauzę, būtina iš anksto suprasti dėl ko apskritai šis reiškinys atsirado“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)