Tačiau kiti mokslininkai, bandantys sukurti antigravitacinį stūmos mechanizmą, peikia skeptiškas išvadas: „Šias išvadas, net jei jos ir teisingos, manau esant neįdomias ir, tiesą sakant, nereikšmingas“, - sakė Kalifornijos valstijos universiteto mokslininkas Jamesas Woodwardas, dirbęs agentūrai NASA. Jo užduotis agentūroje buvo gravitacijos kontrolės stūmos sukūrimas.
NASA nuo 1996 iki 2003 metų vykdė tyrimų programą, paremtą teoriniais stūmos metodais, vadinamais „Persilaužimo stūmos fizika“ (Breakthrough Propulsion Physics). Projekto pradininkas ir buvęs vadovas Marcas Millisas iš NASA Glenn tyrimų centro teigia, kad ESA ataskaita pataisė keletą klaidingų minčių apie gravitacijos kontrolę. Tačiau, jo manymu, ataskaitos apimtis pernelyg ribota, kad būtų užkirsti keliai tolesniems šios srities tyrimams.
„Šia ataskaita rizikuojama, kad eilinis skaitytojas neigiamas žinias pritaikys visoms manipuliacijoms su gravitacija ar inercija“, - sakė M.Millsas.
Ataskaitos tikslas nėra priversti atsisakyti visų panašių idėjų, teigia vienas iš jos autorių kosmologas Orfeu Bertolami iš Lisabonos technikos universiteto (Portugalija). „Mes patariame ESA kritiškai vertinti šias mintis. Mokslo tyrimai šioje srityje neturėtų būti intensyvūs. Manome, kad labiau tradicinės stūmos idėjos yra kur kas efektyvesnės“, - sakė mokslininkas.
H.G.Wellso fantazijos pagrindas – išradimas medžiagos, kuri panaikina abipus jos esančių objektų tarpusavio traukos jėgą. Tačiau ar įmanoma, kad tokia medžiaga iš tikrųjų egzistuoja? Atrodo, kad antigravitacija prieštarauja energijos tvermės dėsniui, paneigiančiam bet kokį amžiną judėjimą uždaroje sistemoje. Jei pusė rato būtų padėta virš gravitacijos skydo, tuomet uždengta dalis kiltų, o ratas be energijos šaltinio amžinai suktųsi.
Be to, gravitacija – tai ne šviesa ar garsas, kuriuos įmanoma sustabdyti skydais. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija aiškina, kad gravitacija atsiranda dėl to, kad masė iškreipia erdvėlaikį.
Tačiau reliatyvumo teorija negali visiškai paaiškinti gravitacijos. „Gravitacija netelpa į standartinį dalelių fizikos modelį. O gravitacinės sąveikos kvantiniame lygmenyje mes dar nesuvokiame“, - sakė už ESA tyrimą atsakingas pareigūnas Clovis de Matos.
C.de Matos aiškina, kad ESA ataskaitos apie gravitacijos kontrolę iš dalies paprašė dėl to, kad norėjo išsiaiškinti, ar kvantinė gravitacijos teorija galėtų užlopyti dabartinio mūsų supratimo apie gravitaciją skyles taip, kad įgytas žinias būtų galima pritaikyti kosminėms technologijoms tobulinti.
O.Bertolami su bendraautoriumi Martinu Tajmaru iš technologijų bendrovės „ARC Seibersdorf“ (Austrija) ištyrė pasiūlymus palengvinti kosminių laivų iškėlimą susilpninant gravitaciją. Šie pasiūlymai įspūdžio jiems nepaliko. „Nė vienas pasiūlymas nebuvo pakankamai įtikinamas ir detalus. Jie nei eksperimentiškai, nei teoriškai neatitinka mokslo žinioms keliamų reikalavimų“, - sakė O.Bertolami.
Visgi mokslininkai jautė, kad kai kurias gravitacijos modifikavimo idėjas verta patyrinėti išsamiau. Pavyzdžiui, NASA paleisti „Pioneer“ kosminiai zondai, artėjantys prie Saulės sistemos ribų, krypsta nuo numatytos trajektorijos. Todėl kai kurie mokslininkai mano, kad dabartinė gravitacijos teorija yra nepilna.
Taip pat būta pasiūlymų, kad medžiagų, kurių elgesį iš esmės nusako kvantiniai dėsniai – pavyzdžiui, superlaidininkų – magnetinis efektas galėtų sukurti kažką panašaus į dirbtinę gravitaciją. NASA mokslininkai išstudijavo Rusijos fiziko Jevgenijaus Podkletnovo idėjas, kad besisukantis superlaidininkas gali veikti kaip gravitacijos skydas, maždaug 2 procentais mažinantis virš jo esančio objekto svorį.
Nepriklausomiems mokslininkams nepavyko pakartoti eksperimento rezultatų ir patvirtinti išvadų, sakė M.Tajmaras. Jis ir O.Bertolami priėjo išvados, kad kol kas nėra realaus pagrindo rimtai svarstyti apie panašų poveikį. Tačiau jie neneigia gravitacinių anomalijų egzistavimo kvantinėse medžiagose galimybės.
Kitos mokslinių tyrimų kryptys yra gravitacinė ir inercinė objektų masė. Gravitacinė masė nusako gravitacijos jėgą, kuri veikia objektą. Inercinė masė nusako, kiek jėgos reikia, kad objektas pradėtų judėti. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad abu apibrėžimai yra identiški, tačiau kai kurios kvantinės gravitacijos teorijos teigia, kad esama tam tikrų skirtumų.
M.Tajmaras ir O.Bertolami aiškinosi galimybes pakeisti vieną masę nekeičiant kitos. Jie sužinojo, kad inercinės masės sumažinimas niekaip nesumažina erdvėlaiviui iškelti reikalingo kuro kiekio. O vien gravitacinės masės mažinimas – pavyzdžiui, pritaikius gravitacinį skydą – taip pat nėra veiksmingas tol, kol dėl skydo gravitacija beveik visiškai išnyksta.
