"Huygens" Titano paviršiuje nusileido 12 val. 45 min. Grinvičo (14 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Maždaug pora valandų anksčiau buvo gautas kontrolinis signalas, patvirtinęs, kad nusileidimas vyksta normaliai. Europos kosmoso agentūra jau paskelbė apie" Huygens" misijos sėkmę.
"Huygens" kelionė truko septynetą metų, per kuriuos zondas įveikė 2,1 mlrd. kilometrų.
Leisdamasis 319 kg svorio zondas turėjo filmuoti Titano paviršių, matuoti vėjo greitį, atmosferos slėgį ir analizuoti atmosferos dujų sudėtį. Spėjama, jog kelių šimtų metrų aukštyje "Huygens" įjungė prožektorių, kad jam apšvietus nusileidimo rajoną padarytų kokybiškas palydovo paviršiaus nuotraukas.
Dviejų su puse valandų leidimasis Titano atmosferoje prasidėjo apie 2 val. (12 val. Lietuvos laiku). Po pusvalandžio Žemė išgirdo jo siunčiamus signalus į Europos kosminės agentūros (EKA) operacijų centrą Darmštate ir NASA reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje.
"Signalas grįžta iš Titano, - sušuko EKA mokslininkas Johnas Dosworthas. - Nepaprastai jaudinanti akimirka".
"Tartum girdėtume kūdikį verkiant, - susijaudinęs kalbėjo misijos vadovas Jean-Pierre LeBretonas. - Jis sako mums, kad zondas gyvas. Į atmosferą įeita sėkmingai, išskleistas parašiutas".
Smūgio į paviršių metu zondo greitis buvo apie 25 km per val. - tolygu smūgiui nušokus nuo stalo ant grindų. Atmosferos slėgis Titane pusantro karto didesnis negu Žemėje.
Titano atmosferos sudėtis nustatoma šešiais moksliniais instrumentais. Be to, zonde "Huygens" esama echoloto bei specialios lempos, kuria galima būtų aptikti skysto paviršiaus atspindžius.
Titanas, kuris yra didesnis už Plutoną ir Merkurijų, - vienintelis Saulės sistemoje mėnulis, turintis daugiausia iš azoto sudarytą atmosferą. Manoma, kad jame yra ir skysto metano bei etano vandenynų, o atmosferoje - daug azoto.
Tiriant ją tikimasi geriau suprasti procesus, vykusius pirmykštės Žemės atmosferoje prieš 4 milijardus metų. Temperatūra Titano paviršiuje yra apie 180 laipsnių (Celsijaus) šalčio - nelabai tinkama gyvybei.
Ligi šiol dėl tankaus rūko neįmanoma buvo numatyti, kokį paviršių palies žmogaus sukurtas aparatas.
Tris milijardus dolerių kainavusi misija prasidėjo 1997 metais startu iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Tai bendras NASA ir Europos kosminės agentūros projektas, kurio tikslas - tirti Saturną, jo palydovus ir magnetosferą.
