Kalifornijos universiteto San Franciske (JAV) neurochirurgas ir elektros inžinierius tvirtina, kad bendradarbiaudami išsiaiškino kaip veikia kokteilių vakarėlio efektas – jų atradimas padės išspręsti klausimą, kuris mokslininkams ramybės nedavė daugiau nei šimtmetį.
1890 metais garsus psichologas Williamas Jamesas domėjosi protiniu uždaviniu, kurį jis vadino „sąmonės sukoncentravimu“, o nuo tų laikų mokslininkai nuolat tyrė tai, ką jie pavadino „selektyvios klausos“ klausimu.
Amerikiečiai mokslininkai tvirtina, kad šios minties atsakymas slypi smegenų žieviniame klausos centre, kuris apdoroja garsus ir prisideda prie mūsų gebėjimo girdėti.
Neurochirurgas dr. Edwardas F. Changas ir elektros inžinierius Nima Mesgarani prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ aprašė kaip išsprendė šį klausimą.
Dr. E. F. Changas vadovauja chirurgų grupei, kuri specializuojasi sunkia epilepsijos forma sergančių asmenų traukulių prevencijoje laikinai pašalinant kaukolės segmentus ir tiesiai virš smegenų žievinės srities įstatant plonutes plastikines plokšteles su elektrodais, kurių gali būti iki 256.
Operacijos metu elektrodai įrašinėja tikslią kiekvieno epilepsijos priepuolio vietą smegenyse – tokiu būdu chirurgai gauna informaciją, pagal kurią pašalina mažučius klaidingai veikiančius smegenų fragmentus – paprastai po tokių procedūrų epilepsijos priepuoliai baigiasi, sakė E. F. Changas.
Tokios terapijos įvaldymas chirurgui ir jo kompiuteriais besidominčiam kolegai N. Mesgarani suteikė „labai ypatingą ir unikalią galimybę“ eksperimentuoti bei tirti kokteilių vakarėlio klausimą, - aiškino mokslininkas.
Tyrėjai atliko kelis bandymus su trim normalią klausą turinčiais savanoriais pacientais, kurie buvo operuojami dėl sunkios epilepsijos formos.
Į smegenis implantavus elektrodus pacientai klausėsi įrašytų dviejų žmonių balsų – abu jie vienu metu išsakė prieštaraujančius sakinius. Tuo tarpu pacientų buvo prašoma klausytis vieno iš kalbėtojų ir atpažinti jo sakomus žodžius.
Pacientams atliekant savo užduotį – 75 proc. atvejų ji buvo atliekama sėkmingai – elektrodais buvo fiksuojama ta smegenų vieta, kur buvo apdorojami sakiniai, į kuriuos buvo sutelktas tiriamųjų dėmesys, rašo mokslininkai.
„Nustatėme, kad žodžių apdorojime dalyvauja visas smegenų žievinis klausos centras. Tai yra itin patikimas gebėjimas atskirti tarpusavy konfliktuojančius garsus. Žievinis klausos centras yra labai išmintingas organas“, – sakė dr. E. F. Changas.
Derinant didelės raiškos smegenų aktyvumo stebėjimą su kompiuterine programa, kurią sukūrė eksperimento autoriai, „atvėrė langą į subjektyvius proto patyrimus, kurių iki šiol dar niekada nesame stebėję“, - tvirtino neurochirurgas.
Pasak jo, tyrimas gali turėti nemažai praktinės reikšmės. Mokslininkai sukūrė sudėtingą kompiuterinę programą, kuri išvalo aplinkos triukšmą, išskiria konfliktuojančius balsus, dekoduoja kuriuos garsus girdi kiekvienas savanoris tyrimo dalyvis ir identifikuoja kiekvieną kalbėtoją.
Tokia programa gali būti itin naudinga tobulinant dabartines balso atpažinimo sistemas, kurios kartkartėmis „veikia apgailėtinai“, - sakė dr. E. F. Changas.
Be to, pagerėjęs gebėjimas suprasti kaip smegenys apdoroja kalbą turėtų padėti sėkmingiau tirti tokius sutrikimus, kaip dėmesingumo stokos sutrikimas, senstančių žmonių kalbos aparato sutrikimas ir netgi autizmas, mano mokslininkai.
Savo selektyvios klausos veikimą galite patikrinti Kalifornijos universiteto svetainėje.
