Šios naujienos gali paguosti žmones, kurie nuolat susiduria su sunkumais naudojant dešiniarankiams skirtas žirklės ir skardinių atidarytuvus, nors kai kurių mokslininkų ši koreliacija neįtikino.
Kairiarankiai dažniau nei dešiniarankiai susiduria su tam tikromis sveikatos problemomis – o tai reiškia, kad po kiek laiko dėl natūralios atrankos jie turėtų išnykti. Tačiau kairiarankiai vis dar sudaro nedidelę žmonių populiacijos dalį. Tai gali reikšti, kad jie turi ir tam tikrų evoliucinių privalumų prieš dešiniarankius.
Kairiarankių ir dešiniarankių santykis tarp profesionalių sportininkų kairiarankiams yra palankesnis nei visoje populiacijoje. Tai reiškia, kad varžybose dažnesnis kairės rankos ar kairės kojos naudojimas suteikia privalumų prieš varžovus.
„Žinodami apie kairiarankių pranašumą sporte nusprendėme patikrinti, ar jie pranašesni ir kovojant“, - sakė C.Faurie. Ji su kolega iškėlė teoriją, kad dešiniarankiai mušeikos nepratę kovoti prieš kairiarankius, todėl kairiarankiai yra neparankūs priešininkai.
C.Faurie ir M.Raymondas ištyrė kelias neindustrializuotas bendruomenes, kuriose skiriasi žmogžudysčių dažnumas – tam panaudota statistinė mokslininkų surinkta medžiaga ir etnografinė literatūra. Pramoninių valstybių tyrimų atsisakyta dėl to, kad jom aprašyti nepakanka duomenų ir dėl to, kad, mokslininkų teigimu, šaunamųjų ginklų naudojimo efektyvumo rankos pasirinkimas neveikia.
Vienoje svarstyklių pusėje po tyrimo atsidūrė Burkina Faso ir Dioula bendruomenės, kuriose yra maždaug po 3,4 proc. kairiarankių. Žmogžudysčių šiose bendruomenėse pasitaiko vos 0,013 tūkstančiui gyventojų per metus. Priešingybė šioms bendruomenėms yra Indonezijos Eipo gentis, kurioje yra 27 proc. kairiarankių. Šioje gentyje įvyksta 3 žmogžudystės tūkstančiui žmonių per metus.
Aiški koreliacija tarp kairiarankių dalies ir žmogžudysčių kiekio skirtingose kultūrose, mokslininkų teigimu, leidžia manyti, jog kairiarankiai dažniau už dešiniarankius išgyvena per susirėmimus. „Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių dešiniarankiai dar neišnyko. Nors gali būti ir kitų priežasčių“, sako C.Faurie.
Londono universiteto koledžo (Didžioji Britanija) mokslininkas Chrisas McManusas, tyręs kairiarankystės ir dešiniarankystės poveikį, tyrimą vertina skeptiškai: „Manęs tai toli gražu neįtikino. Nemanau, kad tai gali būti taip paprasta“.
C.McManusas mano, kad duomenų imtis buvo pernelyg maža, kad iš jos būtų galima daryti globalias išvadas apie ryšį tarp kovų ir kairiarankiškumo, o be to, jis mano, kad į tyrimą reikėjo įtraukti ir vakarietiškas bendruomenes.
Mokslininkas įsitikinęs, kad svarbiausia kairiarankių išlikimo priežastis slypi smegenyse. „Gali būti, kad kartais kairiarankių smegenys susistyguoja taip, kad tam tikras užduotis gali atlikti geriau“.
