Tyrimą atlikusių KMU mokslininkų grupėje dalyvavusi endokrinologė, mokslų daktarė Birutė Žilaitienė sako, jog atlikto tyrimo rezultatai Europos mokslininkams padės nustatyti ne vien Baltijos šalių vaikinų reprodukcijos galimybes, bet ir spermos kokybės priklausomybę nuo įvairių aplinkos ir gyvenimo būdo faktorių.
Beveik metus trukusio tyrimo metu iš viso buvo ištirti 325 lietuviai. Atrenkant tyrimo dalyvius, buvo vadovautasi dvejais kriterijais: jaunuolių amžius turėtų būti 18-25 metai, jie patys ir jų motinos turėtų būti gimusios Lietuvoje. Dauguma dalyvių buvo iš Kauno.
“Galutinius tyrimo rezultatus tikimės sužinoti po metų, tačiau jau dabar spėjame, kad Lietuvoje gyvenančių jaunuolių sperma yra kokybiškesnė nei Skandinavijos šalių vaikinų. Panaši į lietuvių spermos kokybė turėtų būti ir Latvijos bei Estijos jaunuolių”, - DELFI tyrimo rezultatus komentavo B.Žilaitienė.
Tyrime dalyvavusiems vaikinams iš pradžių buvo atlikta sveikatos apžiūra, kraujo tyrimai, vėliau paimti spermos mėginiai. Dalyviai taip pat turėjo atsakyti į sudarytą specialų 42-iejų puslapių klausimyną. Jaunuoliams teko išvardinti turimus žalingus įpročius, suteikti informacijos apie tėvus, persirgtas ligas, darbo ir mokymosi aplinkybes, atsakyti į klausimus apie gyvenimo būdą, mitybą.
“Preliminariais duomenimis, lietuvių vidutinė spermos koncentracija yra 82 milijonai viename mililitre. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, spermos koncentracijos norma – 20 milijonai mililitre. 18-25-erių metų lietuvių sėklidžių tūris – 23 mililitrai”, - sakė B.Žilaitienė.
Reprodukcinės sveikatos tyrimai – ganėtinai jauna, mažiau nei prieš dešimtį metų atsiradusi mokslinė sritis. Panašūs tyrimai Lietuvoje buvo atlikti prieš šešerius metus.
