Tačiau nauja Didžiosios piramidės statybų teorija, bylojanti, kad piramidė buvo statoma iš vidaus į išorę, pasinaudojant spirališkai kylančia vidine rampa, iki šiol yra bene geriausias tokių statybų planas.
Laikantis tokio statybų plano senovės pasaulio stebuklo kopijos sukūrimas pareikalautų ganėtinai įspūdingų išlaidų – maždaug 5 mlrd. JAV dolerių (apie 13 mlrd. litų).
Visų pirma, reikia įvertinti statinio brėžinį. Piramidės kraštinės yra apie 230 metrų, 147 m aukščio, ji pastatyta iš 2,3 mln. vienodų akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria 3 tonas. Taigi, bendras piramidės svoris yra 6,5 mln. tonų.
Legendos byloja, kad piramidė buvo pastatyta vos per 20 metų, o tai reiškia, kad per visą tą laiką, dieną ir naktį, po naują akmeninį bloką į savo vietą turėjo būti pastatoma kas 5 minutes. Tokie darbo tempai būtų pareikalavę tūkstančių žmonių (vergų) darbo jėgos. Tradicinės teorijos nurodo, kad piramidė buvo statoma naudojant ilgą išorinę spirale aplink piramidę besisukančią rampą, kuri turėjo būti beveik 2 kilometrų ilgio, kad nuolydis būtų pakankamai nedidelis ir vergai galėtų juo užvilkti akmenis. Tokios rampos tūris būtų dukart didesnis nei pačios piramidės.
Nauja, labiau ekonomiškai pagrįsta architektų ir egiptologų išvystyta teorija nurodo, kad apatinis trečdalis piramidės buvo statomas akmenis velkant išorine rampa, bet aukščiau (likusius maždaug 33 proc. piramidės tūrio) egiptiečiai statė blokus aukštyn vilkdami vidine struktūros puse, akmenis sustatydami aplink nedidelio nuolydžio vidinę rampą. Be to, darbininkai aukštesnės piramidės dalies statyboms galėjo panaudoti ir akmeninius blokus, iš kurių buvo sumontuota išorinė rampa, taigi, taip buvo mažinamas statybinių medžiagų eikvojimas.
Prancūzas architektas Jean-Pierre'as Houdinas, sukūręs vidinės rampos teoriją, bendradarbiavo su trimačius grafinius modelius kuriančia bendrove „Dassault Systems“. Bendrovė sukūrė statybų proceso virtualų modelį. Laval universiteto Kvebeke (Kanada) mokslininkų grupė planuoja pasinaudojant infraraudonaisiais spinduliais artimiausiu metu pasiaiškinti, ar Didžiojoje piramidėje būta vidinės rampos. Toks atradimas galutinai įrodytų J.-P. Houdino teorijos teisingumą. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar jo teorija būtų patvirtinta, ar ne, J.-P. Houdinas mano, kad piramidės viršūnės statymas iš vidaus į išorę būtų geriausias būdas statyti Didžiąją piramidę.
„Esu ganėtinai tvirtai įsitikinęs, kad vieną dieną mes galėtume tai padaryti, ir tai būtų pats ekonomiškiausias metodas“, - sakė mokslininkas.
Tarp senovinių ir šiuolaikinių piramidės statybų būtų du esminiai skirtumai. Visų pirma, „vietoje žmonių, aukštyn rampa velkančių akmenis rogėmis, būtų naudojama kas nors su varikliu“, - sakė mokslininkas. Antra, „viršutiniai 10-15 piramidės metrų būtų statomi panaudojant nedidelį kraną“.
Lygiai kaip ir užkeliant kranus šiuolaikinėms dangoraižių statyboms, būtų panaudotas sraigtasparnis, kuris pastatytų kraną ant piramidės viršutinės plokštumos. O tuomet vidine piramidės rampa užvilktus akmenis į vietą užkeltų kranas. Pasak. J.-P. Houdino, visos piramidės statymas vien kranais nebūtų ekonomiškai naudingas, nes kranai negalėtų pakankamai toli, kad akmenis nuo piramidės papėdės perkeltų į viršutinę centrinę piramidės dalį.
Gizos piramidę 20 metų statė 4000 darbininkų, naudojusių vien savo raumenų jėgą, roges ir virves, o šiais laikais, naudojant akmenis gabenančias transporto priemones, kranus ir sraigtasparnius, statyboms tikriausiai prireiktų 1500-2000 darbininkų, statybos truktų apie 5 metus ir kainuotų maždaug 5 mlrd. JAV dolerių, mano J.-P. Houdinas, savo skaičiavimus grįsdamas Didžiosios depresijos laikais statytos Hooverio užtvankos statyboms panaudotos darbo jėgos ir kaštų duomenimis. Užtvankoje cemento tūris yra maždaug toks, kaip akmens tūris piramidėje.
Tiesa, planų pastatyti pilno dydžio Didžiąją piramidę kol kas dar nėra, tačiau jau vykdoma kampanija, kurios tikslas – pastatyti sumažintą piramidės modelį. Jungtinėje Karalystėje vykdomas „Earth Pyramid Project“ renka pinigus, už kuriuos būtų statoma piramidės formos struktūra ir akmenų, atgabentų ir viso pasaulio. Dėl statybų vietos kol kas neapsispręsta. Piramidėje būtų laikoma laiko kapsulė, kuri būtų atidaryta po tūkstantmečio. Viso pasaulio vyriausybių ir organizacijų finansuojamas projektas taps ne tik langu į dabartinę kultūrą ateities visuomenėms, tačiau ir suteiks galimybę patikrinti J.-P. Houdino Didžiosios Gizos piramidės statybų teoriją.
