Izaokas Niutonas sukėlė perversmą fizikoje ir astronomijoje, padėdamas pagrindus klasikinei mechanikai bei atradęs tris pagrindinius judėjimo dėsnius, pavadintus jo vardu. Tačiau Izraelio nacionalinės bibliotekos teigimu, jei šiais laikais mes atskiriame mokslą ir tikėjimą, Niutonui tai buvo paties pasaulio dalis. Niutonas net daugiau domėjosi teologija nei fizika ar matematika ir tikėjo, kad religija gali padėti įminti mokslo mįsles.
Pavyzdžiui, Niutonas, numatydamas pasaulio pabaigą, rėmėsi Hebrajų biblijos dalimi, kuri teigė, kad tai įvyks po 1260 metų: Niutonas apskaičiavo, kad šis laikas turėtų būti skaičiuojamas nuo Romos imperatoriaus Karolio Didžiojo karūnavimo 800-iais metais, taigi apokalipsė turėtų įvykti 2060 metais.
Niutono rankraščiuose yra ir Biblijos interpretacijos, teologinės pastabos, senovės kultūrų, judaizmo analizė.
Įdomi ir istorija, kaip Niutono rankraščių kolekcija pakliuvo į Izraelį. Po Niutono mirties 1727 metais, jo šeima perdavė rankraščius Kembridžo universitetui.
Tačiau universitetas atmetė nemokslinius dokumentus, todėl jo palikuonys vėliau nusprendė juos parduoti Sotheby aukcione Londone 1936 metais. Tačiau tą pačią dieną kitas pagrindinis Londono aukcionas - Christie's - pardavinėjo impresionistų meno kolekciją ir patraukė daug didesnį dėmesį.
Todėl dėl Niutono rankraščių varžėsi tik du konkurso dalyviai - pirmasis buvo garsus britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas, kuris nusipirko Niutono alchemijos rankraščius. Antrasis buvo Abraomas Shalom Yahuda - mokslininkas, tyrinėjantis judaizmą, kuris įsigijo kitą rankraščių dalį - teologinius rankraščius.
Po Yahuda mirties kolekcija buvo testamentu perduota Izraelio nacionalinei bibliotekai 1969 metais, o 2007 metais ji pirmą kartą buvo viešai eksponuota O nuo šiol su ja internetu gali susipažinti ir visi norintys. Ši kolekcija susieta su kitu interneto projektu, vadinamu Niutono Projektu - kitais Niutono raštais, saugomais Sasekso universitete,
Izraelio bibliotekos teigimu, šie dokumentai padės apibūdinti Niutoną ir kaip mokslininką, daug laiko skyrusį teologijos klausimams, kuriam tikėjimas buvo ne mažiau svarbus nei mokslas.
