Tokias tyrimų išvadas keturias dienas truksiančioje konferencijoje Čikagos muziejuje trečiadienį pateikė gyvūnų elgesio tyrinėtojai. Konferencijoje "Gyvūnų socialinis elgesys ir protiniai gabumai" bus pranešimų apie pačius įvairiausius gyvūnus - papūgas, banginius, dramblius, hienas, primatus.

Kanados mokslininkas Halas Whiteheadas (Helas Vaithedas), tyrinėjantis kašalotus - didžiausias smegenis turinčius gyvūnus, sakė stebėjęs jų bendruomenę, kurioje dominuoja patelės ir kurioje "gerbiamos moterų teisės". Tai primena Afrikos dramblių elgesį.

Kai kurios banginių rūšys gali išmokti prisitaikyti prie praplaukiančių laivų triukšmo, kuris trukdo jiems bendrauti garsais. "Banginiai gali daryti tą patį, ką mes darome triukšminguose vakarėliuose - kalbėti garsiau", pasakojo amerikietis Peteris Tyackas (Piteris Tajakas).

Delfinų patinai poromis ar po tris kokį mėnesį "gano" pateles, o vėliau susiburia į didesnes grupes ir vagia jas iš kitų trijulių. Delfinai labai dažnai keičia partnerius poravimuisi, įžeidinėja vienas kitą, tarp jų dažnas homoseksualizmas. Tai pastebėjo amerikietis Ri chardas Connoras (Ričardas Konoras).

Vokietis Hansas Kummeris (Hansas Kumeris) nustatė, kad pavianų patelės išsirenka tam tikrus patinus, o kiti grupės patinai gerbia porų ryšius.

Nelaisvėje laikomų Kalifornijos jūrų liūtų tyrimas parodė, kad jie sugeba samprotauti. Šie gyvūnai gali suprasti, kad jei A lygu B, o B lygu C, tai A lygu C, sakė Ronaldas Schustermanas (Ronaldas Šustermanas) iš Kalifornijos universiteto.

Laisvėje gyvenančių jūrų liūtų patinai kaunasi tik su tais priešininkais, kuriuos matė įveiktus kitoje kovoje. Tos kitos kovos nugalėtojas, be to, turi būti anksčiau įveiktas paties "svarstančiojo". Jūrų liūtus kautis paskatina dar viena sąlyga - jei būsimas priešininkas yra nuvargęs po peštynių su kitais varžovais.

Jūrų liūtų patelių lojimas savo mažyliams primena delfinų "pokalbius" su jų jaunikliais. R. Schustermanas atkreipė dėmesį, kad mokslininkai nesutaria, ar gyvūnai turi kalbas.

JAV mokslininko Darreno Longo (Dareno Longo) nuomone, iš šimpanzių įpročių galėtų pasimokyti ir žmonės. Po muštynių šimpanzių patelės dar ilgai jaučia priešiškumą, o patinai greit susitaiko, rodydami įvairius gestus ir atsistodami tam tikromis pozomis. Šimpanzių gestų pavyzdžiu galbūt galima mokyti jaunus žmones valdyti pyktį, sakė D. Longas.