Kinijos sostinė buvo Vokietijos tyrimų palydovo „Rosat“, praėjusį spalį nukritusio Bengalijos įlankoje, kelyje.
Jei ant 20 mln. gyventojų turinčio miesto būtų nukritę 2,5 tonų sveriančio palydovo nuolaužos, pasekmės būtų katastrofiškos: didžiulės duobės, pažeistos kuro linijos, sprogimai, sugriauti pastatai ir nenuspėjamas žmonių aukų skaičius.
„Grėsmingai nedaug“ trūko iki to, kad 480 kilometrų per valandą greičiu skriejęs palydovas būtų nukritęs Pekine, teigė Europos kosmoso agentūra (ESA).
Palydovas į Žemės atmosferą būtų patekęs skriedamas dar greičiau, tačiau atmosferos trintis besileidžiant palydovus pristabdo, suskaido juos į atskiras dalis, o kai kurios jų sudega.
„Pekinas buvo jo paskutinės orbitos kelyje“, – teigė Manfredas Warhautas iš Europos kosmoso operacijų centro Darmštate, Vokietijoje.
Tačiau mokslininkai niekaip negalėjo krintančio palydovo valdyti.
„Mūsų skaičiavimai rodė, kad jei „Rosat“ būtų žemę pasiekęs 7 ar 10 minučių vėliau, jis būtų pataikęs į Pekiną“, – teigė ESA kosmoso nuolaužų komandos vadovas Heineris Klinkradas.
Susidūrimas „buvo tikrai tikėtinas“, pridūrė jis.
„Rosat“ svėrė 2,5 tonų. Paprastai, Žemę pasiekia apie 20–40 proc. iš orbitos krentančio palydovo.
„Tačiau „Rosat“ atveju žinojome, kad tai bus apie 60 proc., nes jis buvo pagamintas iš ypač sunkių ir atsparių medžiagų“, – kalbėjo H. Klinkradas.
„Rosat“ į orbitą iškeltas 1990 metų birželio 1 dieną. Jis ieškojo rentgeno spindulių šaltinių. Planuota, kad misija tęsis vos 18 mėnesių, tačiau palydovas duomenis apie juodąsias skyles ir tolimas galaktikas siuntė devynerius metus.
11 pastarųjų metų neveikęs palydovas pernai spalio 22 dieną pradėjo savo kelionę atgal į Žemę.
Tačiau ESA atstovas Bernardas Von Weyhe įspėja, kad dešimt minučių kosmose yra ilgas laiko tarpas.
Palydovas skrieja taip greitai, kad „jei jis būtų atkeliavęs minute anksčiau, būtų atsidūręs Sibire, o minute vėliau – Ramiajame vandenyne“, aiškina jis.
Kitas nerimą keliantis objektas – NASA „Rossi X-ray Timing Explorer“ palydovas, kuris į nekontroliuojamai į Žemę turėtų nukristi po 2014 metų. Skaičiuojama, kad tikimybė, jog jis sužalos žmones, siekia 1 iš 1 tūkst., o tai dešimt kartų daugiau nei dabar NASA taikomi reikalavimai į Žemės atmosferą sugrįžtantiems kosminiams aparatams.
Prognozuojama, kad palydovas Žemę pasieks 2014–2023 metais. Dėl Saulės aktyvumo svyravimų Žemės atmosfera plečiasi ir traukiasi, taigi mokslininkams sunku tiksliai prognozuoti, kada kosmoso platybėse esantys palydovai pasieks atmosferą.
Palydovas, paleistas 1995 metų gruodį, buvo sukurtas dar prieš tai, kai NASA patvirtino saugumo reikalavimus į Žemės atmosferą sugrįžtantiems kosminiams aparatams. Dabar NASA palydovų žmonėms keliamos grėsmės tikimybė turi būti mažesnė nei 1 iš 10 tūkst.
„Rossi X-ray Timing Explorer“ dabar skrieja 470 kilometrų aukštyje virš Žemės. Kai 3 tonas sveriantis palydovas ims kristi, jis gali kelti grėsmę vietovėms, esančioms po jo ekvatoriniu skriejimo taku.
Kosmoso stebėtojai įsitikinę, kad tik laiko klausimas, kada kokia nors kosminė nuolauža pataikys į gyvenamas vietoves ir sukels masinius sugriovimus.
Vokietijoje ketinama įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kurio tikslas – sukonstruoti apsauginį skydą, apsaugantį planetą nuo asteroidų. Manoma, kad jis galėtų apsaugoti ir nuo namo parkeliaujančių žmogaus sukurtų kosminių aparatų.
