Rusijos kosmoso agentūros vadovui ataskaitą perdavė valstybinės korporacijos „Rostechnologiji“ mokslinės-techninės tarybos pirmininkas Jurijus Koptevas. „Kommersant“ žiniomis, kaip pagrindinė incidento priežastis įvardijamas „programinis sutrikimas, sukėlęs skaičiavimo komplekso dviejų veikiančių kanalų persikrovimą vienu metu“.
Kaip pareiškė šaltinis iš raketų ir kosmoso pramonės, komisija vertino kelias avarijos versijas, daugelis jų iškart buvo pripažintos neteisingomis, kai kurios atmestos po stendinių bandymų. Prie pastarųjų priskirtina ir versija, kad „Fobos-Grunt“ sutrikimų priežastis yra amerikiečių Reagano poligone esančių radarų veikimas. Bandymų metu elektronika, analogiška tai, kuri buvo sumontuota zonde, išlaikė maksimalų spinduliuotės lygį, todėl ekspertai nusprendė atsisakyti išorinio poveikio „Fobos-Grunt“ zondui versijos.
Tarpplanetinė stotis „Fobos-Grunt“ buvo paleista 2011 metų lapkričio 9 dieną. Aparatas turėjo pasiekti Marso palydovą Fobą, nusileisti ant jo paviršiaus, paimti grunto mėginių ir nukreipti juos atgal į Žemę specialioje kapsulėje.
Praėjus kelioms valandoms nuo pakilimo aparate prasidėjo nesklandumai – neįsijungė variklis, turėjęs „Fobos-Grunt“ iškelti į trajektoriją, kuria turėjo būti skriejama link Marso. Aparatas užstrigo atraminėje orbitoje prie Žemės ir joje išbuvo iki 2012 metų sausio 15 dienos, kuomet sudengė tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose.
To paties „Kommersant“ šaltinio duomenimis, iš aparato gaunamų duomenų sutrikimai prasidėjo netrukus po iškilimo į Žemei artimą orbitą. „Roskosmos“ ir Europos kosmoso agentūrai pavyko gauti vos kelis „Fobos-Grunt“ jutiklių duomenų fragmentus, o tai yra ženklas, kad skaičiavimo kompleksas zonde veikė ne pagal išankstinę skrydžio programą. Po automatinio dviejų elementų perkrovimo vienu metu zondo kompiuteris nebesugebėjo realizuoti nė vieno manevro, reikalingo išvedant aparatą į tinkamą trajektoriją.
