Knygos pradžioje garsus mokslo žurnalistas, ilgametis laikraščio „Die Zeit“ kultūros skyriaus redaktorius svarsto, kas yra intelektas. Ar įmanoma jį išmatuoti? O objektyviai išmatuoti?
Kaip rašoma knygos recenzijoje, akivaizdu, kad D. Zimmeris pritaria mokslininkams, kurie įžvelgia intelekto vystymesi genetines priežastis. Savo poziciją jis bando pagrįsti, remdamasis dvynių stebėjimu. Knygoje pateikiami JAV mokslinio tiriamojo universiteto Minesotos projekto „Dvyniai“ rezultatai. Projekto iniciatoriai apie 30 metų tyrė monozigotinius dvynius, kuriuos iš karto po gimimo išskyrė.
Nepaisant to, kad genetiniu požiūriu beveik identiški dvyniai užaugo labai skirtingomis aplinkybėmis, jie labai panašūs. Mineapolio tyrėjų duomenimis, 75 proc. intelekto yra paveldima.
Tiesa, recenzijoje akcentuoja, kad D. Zimmeris neatsižvelgia į smegenų vystymąsi perinataliniu laikotarpiu. „Tyrimai rodo, kad sinapsė (neuronų jungtis) tarp smegenų ląstelių prasideda jau motinos įsčiose, ją veikia aplinka“, – rašoma recenzijoje.
„Praleista tokio pobūdžio informacija yra vienas iš didžiausių knygos trūkumų. Kita vertus, D. Zimmeris cituoja tyrimus, kuriuose lyginamas monozigotinių ir heterozigotinių dvynių intelektas. Čia perinatalinio periodo sąlygos nesiskyrė. Taigi remiantis genetiškai vienodų ir nevienodų brolių ir seserų intelektinio vystymosi skirtumais, galima daryti išvadą apie paveldimas šių skirtumų priežastis“, – rašo recenzijos autorius.
D. Zimmerio teigimu, net suaugusiems genomo įtaka intelektui yra 75 proc.
„Ką tai reiškia visuomenei, – klausia recencentas. – Dėl plataus aplinkos poveikio, autoriaus teigimu, IQ svyravimai yra 10-20 balų amplitudėje. IQ skirtumas – 90 ar 110 balų gali būti labai svarbus šiuolaikinėje mokykloje, tačiau genetiškai nulemtam likimui reikia visai kitų dalykų“, – tikina recenzentas.
Knygos autorius aptaria ir etninius skirtumus, turinčius įtaką intelektui. Recenzento teigimu, jis nepritaria rasistiniam požiūriui.
„Teisybė, nėra islamo etninės grupės genokodo“, – rašo recenzentas. Jis atkreipė dėmesį, kad visi Viduržemio jūros gyventojai turi prastesniu gebėjimus matematikai, prasčiausiai matematika sekasi bulgarams ir graikams.
