Kosminio zondo „Fobos-Grunt“, kurio taip ir nepavyko išvesti iš Žemės orbitos, nuolaužos sekmadienį nukrito į vandenį už 1 250 kilometrų į vakarus nuo Velingtono salos Čilės pietuose, Rusijos naujienų agentūros citavo karinių Oro ir kosmoso gynybos pajėgų pranešimą.
Karinis kosminių objektų sekimo tinklas stebėjo zondo kritimą, sakė kariškių atstovas Aleksejus Zolotuchinas. Pasak jo, aparatas nukrito retai laivų lankomoje vandenyno srityje, į kurią Rusija nukreipia savo panaudotas krovinines kapsules, skraidinančias atsargas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Tačiau naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Rusijos balistikos ekspertus, kurie teigė, kad aparato nuolaužos pažiro didesnėje teritorijoje, apimančioje dalį Atlanto vandenyno ir Brazilijos teritoriją. Šiame pranešime teigiama, kad kritimo zonos centras buvo Brazilijos Gojaso valstijoje.
170 mln. JAV dolerių (456 mln. litų) kainavęs zondas tapo viena iš sunkiausių ir daugiausiai toksinių medžiagų turinčių kosminių šiukšlių, kada nors nukritusių ant Žemės. Tačiau kosmoso pareigūnai ir ekspertai tvirtina, kad šio aparato nuolaužos didelio pavojaus nekelia, nes nuodingas raketinis kuras ir dauguma zondo detalių veikiausiai sudegė aukštai atmosferoje.
„Fobos-Grunt“ turėjo pasiekti Marso palydovą Fobą, ant jo nutūpti, paimti grunto mėginių ir grįžti į Žemę 2014 metais, baigęs vieną iš sudėtingiausių tarpplanetinių misijų. Tačiau šis kosminis aparatas įstrigo Žemės orbitoje po starto lapkričio 9 dieną, o Rusijos ir Europos kosmoso agentūros (ESA) pastangos jį įjungti buvo nesėkmingos.
ESA kosminių nuolaužų biuro, kuris stebėjo zondo kritimą, vadovas profesorius Heineris Klinkradas teigė, kad šis aparatas didesnio pavojaus nekelia.
Aplink Žemę skrieja tūkstančiai nebenaudojamų kosminių aparatų, kurie retkarčiais sukelia pavojų orbitoje esančiame astronautams ir palydovams, tačiau kiek žinoma, dar niekas nėra nukentėjęs nuo krintančių kosminių šiukšlių.
Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ prognozavo, jog Žemės paviršių pasieks tik 20-30 „Fobos-Grunt“ nuolaužų, kurių bendra masė - iki 200 kilogramų.
H.Klinkradas sutiko su šiuo įvertinimu, pridūręs, kad kasmet ant Žemės nukrenta apie 100 tonų kosminių šiukšlių.
„Tai 200 kilogramų iš šių 100 tonų“, - sakė jis.
„Fobos-Grunt“ svėrė 13,5 tonos, o 11 tonų sudarė itin toksiškas raketinis kuras, skirtas tolimai kelionei į Marsą. Šie degalai nebuvo išeikvoti, zondui įstrigus netoli Žemės.