Lapkričio 8 dieną pasirodys aštuonių valstybių 250 mokslininkų parengtas raportas, kuriame tvirtinama, jog Arktis šiltėja du kartus sparčiau negu kiti žemės regionai. Šį procesą skatina šilumą sulaikančių dujų kaupimasis atmosferoje.

"Manome, kad kyla pavojus viso pasaulio klimatui", - sakė vienas Arkties klimato tyrimų (ACIA) raporto parengimo vadovų Paalas Prestrudas. Mokslininkai pabrėžia, kad daugiausia tai lemia automobilių, gamyklų ir elektrinių išmetamos dujos.

Per pastaruosius 30 metų Arkties ledo kepurė susitraukė 15-20 procentų. Be to, stebima šio proceso spartėjimo tendencija. Iki šimtmečio pabaigos Arktyje gali visai nebelikti ledo, aiškino P. Prestrudas.

Nuo ledo ruonius medžiojantys inuitai vis dažniau įlūžta, gruntas amžinojo pašalo zonose tirpsta, silpnėja pastatų pamatai, nyksta žiemą į ledą sušalę keliai. Arkties gyvūnų, baltųjų lokių ir ruonių arealai mažėja.

Beje, atšilimas kai kuo ir geras - lengviau bus pasiekiami naftos ir dujų ištekliai, didės dirbamos žemės plotai, palengvės navigacija Arkties jūrose.

Aplink Arktį esančios valstybės - JAV, Rusija, Kanada, Danija, Norvegija, Švedija, Suomija ir Islandija - nesutaria, ką konkrečiai reikėtų daryti, o Jungtinės Valstijos griežtai stoja prieš drastiškas priemones.

Ketinama susitarti dėl bendros veiksmų strategijos lapkričio 24 d., kai Islandijoje susitiks regiono valstybių užsienio reikalų ministrai.

Tiesa, JAV derybininkai tvirtina jau turintys bendrą strategiją viso pasaulio šiltėjimo atvejui. "Nėra prasmės kurti naują vien tik Arkčiai", - sako jie. Europos diplomatai mėgins išjudinti problemą iš mirties taško derybose, kurios vyks lapkričio viduryje.

JAV prezidentas George'as W. Bushas nurodė saviškiams trauktis iš Jungtinių Tautų parengtos Kioto sutarties, nes ją esą per brangu būtų įgyvendinti.

Kitos Arkties regiono valstybės, neseniai ir Rusija, sutarė, jog reikia mažinti teršalų išleidimą į atmosferą pagal Kiote apibrėžtas ribas, kad iki 2008-2012 metų anglies dioksido kiekis atmosferoje sumažėtų 5 procentais nuo 1990 metų lygio.

Pasaulinio gyvūnijos išsaugojimo fondo (WWF) nuomone, aštuonios pramoninės valstybės, kurioms tenka apie 30 procentų šiltnamio dujų emisijos, nevykdo susitarimo. Todėl nenuostabu, kad Arktyje sparčiai tirpsta ledas.

Prieš skelbdami viešai minėtą raportą, mokslininkai ketina jį atidžiai aptarti, nors kai kurios Europos vyriausybės pageidavo, kad tai būtų buvę padaryta iki JAV prezidento rinkimų.

Raporte prognozuojama, kad oro temperatūra Arktyje per 100 metų pakils 4-7 laipsniais. Jei vėliau temperatūra stabilizuotųsi, Grenlandijos ledynai nutirptų per tūkstantį metų, jūros lygis pakiltų 7 metrais. Beje, jūroje esantis ledas vandenyno lygio nepakeltų, nes ledas užima daugiau erdvės negu vanduo.