Be abejo, Archeologai apsvarstė visus galimus atvejus, diskutuodami ar mūsų protėviai (kaip vėlesnės civilizacijos, kurios kūrėsi šalia Nilo) galėjo gyventi prie upių bei srovių, ar visgi jie gyveno miškuose.
Sutuoktiniai Royhan ir Nahid Gani studijavo Etiopijos nuosėdines uolienas, kur buvo rasta Ardipithecus ramidus arba „Ardi“ pėdsakai, ir išsiaiškino, kad dauguma toje vietovėje rastų įrodymų byloja apie grupę žmonių, kurie gyveno prie labai didelės upės. Manoma, kad Ardi gyveno prieš keturis su puse milijonų metų Aramis vietovėje, karštoje ir sausoje Etiopijos dalyje. Tačiau iki šiol šiose žemėse, kur buvo rasti jų skeletai, nebuvo atliktas nė vienas išsamus tyrimas. Atlikus minėtuosius tyrimus R. ir N. Gani aptiko sluoksnius smiltainių, suformuotus senovinės upės. Mokslininkai spėja, kad upė galėjo būti 8 metrų gylio ir apie 400 metrų pločio.
Vėliau mokslininkai koncentravosi į augalines medžiagas, kurios buvo rastos smiltainiuose, matuodami jų izotopus. Mokslininkai rado, kad medžiagos kilo iš augalų, kurie buvo randami savanos tipo aplinkose. Tačiau, praplėsdami savo tyrimo ribas, jie taip pat nustatė, kad tame regione augalijos rūšys sparčiai keitėsi. Tai juos privertė spėlioti, kad šalia upių ir srovių turėjo būti ir miškai. Remiantis šia informacija, tyrėjai padarė išvadą, kad Ardi, kurie daugelio nuomone yra mūsų seniausi protėviai, gyveno savanose, esančiose šalia gėlo vandens.
