Galbūt įmanoma sukurti kates, kurių organizmai negamina labiausiai alergizuojančio baltymo, teigia astmos ir alerginių ligų centro Virdžinijos universitete (JAV) direktorius Thomas Platts-Millsas. Tačiau, jo teigimu, katės gamina kur kas daugiau alergizuojančių medžiagų, o baltymo gamybos blokavimas gali neigiamai paveikti katės sveikatą.

„Allerca“ darbuotojai nesiteikė atsakyti į „New Scientist“ žurnalistų klausimus. Tačiau gerai patyrinėjus motininės bendrovės tinklalapį žurnalistams pasirodė, kad hipoalergeninę katę nusipirkti norintys asmenys labiau tikėtų šio, nei bet kurio kito tos pačios bendrovės genetinių modifikavimų plano realumu.

Motininei bendrovei „Geneticas Life Sciences“ taip pat priklauso padalinys „Genetiate“, kurio darbuotojai skelbia, jog stengiasi į elnių organizmus įterpti medūzos genų taip, kad gyvūnai švytėtų apšvietus automobilio šviesomis. Žaliai šviečiančio briedžio vaizdas tikriausiai kiekvieną vairuotoją priverstų spustelėti stabdžio pedalą, o tai sumažintų kelių eismo įvykių kiekį.

Tačiau norint kad šis planas suveiktų, reikėtų genetinį medūzos fragmentą perkelti kiekvienam laukinių elnių populiacijos individui. Be to, švytėjimas yra santykinai blankus. Žalias švytėjimas, skleidžiamas 2000 metais sukurto genetiškai modifikuoto triušio, pastebimas tik tamsoje ir tik apšvietus ultravioletine šviesa. Standartinių automobilių žibintai skleidžia baltą šviesą, kurios dalį sudaro ir mėlyna, taip pat šiek tiek sukelianti švytėjimą, tačiau vairuotojai labiau matytų paprastą atsispindinčią šviesą, nei žalią elnio švytėjimą.

Genetiškai modifikuoti kates tikintis blokuoti alergiją sukeliančias medžiagas pirmą kartą 2001 metais pasiūlė JAV bendrovė „Transgenic Pets“. Tačiau bendrovės darbas 2002 metais dėl finansinių problemų buvo nutrauktas. „Bet vis dar žinau, kad yra keli žmonės, bandantys tai padaryti“, sakė T.Platts-Millsas.

„Allerca“ tinklalapyje teigiama, kad siekiant sustabdyti labiausiai alergizuojančios kačių gaminamos medžiagos – glikoprotieino Fel d 1, randamo kačių kailyje, seilėse, gleivinėse ir šlapime – gamybą, bus naudojamos pačių patentuotos technologijos.

Tai yra įmanoma, tačiau jau vien šioms technologijoms sukurti reikia labai didelių investicijų. Viena iš galimybių būtų genetiškai modifikuoti suaugusių kačių ląsteles kad šios negamintų baltymo, o tada klonuoti tas ląsteles kačiukams gaminti. Tačiau „Allerca“ tinklalapyje teigiama, kad jų pasirinktam būdui klonavimas nereikalingas.

Bendrovės pranešime spaudai teigiama, kad hipoalergeninės katės bus pirmosios „planuojamos žmonėms pritaikytų naminių gyvūnų serijos“ atstovai. Tinklalapyje teigiama. Kad bendrovės darbu jau susidomėjo tūkstančiai žmonių. Bendrovė siūlo iš anksto užsisakyti 2007 metais pasirodysiančius katinėlius, kurių kaina bus 3500 JAV dolerių. Pradinis įnašas norintiems tokį katinėlį užsisakyti – 250 JAV dolerių.

Alergenų pašalinimas iš kačių organizmo gali atrodyti patraukliai, tačiau tai, T.Platts-Millso teigimu, tikrai nėra panacėja.

Jei paaiškės, kad baltymas turi kokią nors svarbią funkciją, jų gaminti negalinčios katės gali būti labai ligotos. Pavyzdžiui, blokuojant baltymus imunoglobulinus pakenkiama organizmo imuninei veiklai. Be to, gali būti, kad žmonės alergiški ne Fel d 1, o kuriam nors kitam katės gaminamam baltymui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją