"Naudojame gamtos kapitalą sparčiau nei jis gali atsikurti, - sakė WWF generalinis direktorius Claude'as Martinas. - Kaupiame ekologinę skolą, kurios negalėsime grąžinti, jei vyriausybės neatkurs pusiausvyros tarp gamtos išteklių naudojimo ir Žemės pajėgumo juos atnaujinti".

Naujausioje WWF ataskaitoje rašoma, kad 1970-2000 metais sausumos ir jūrų gyvūnų populiacijos sumažėjo 30 proc., o gėlavandenių gyvūnų populiacijos sumenko 50 proc. "Tai - didesnių žmonijos maisto, pluošto, energijos ir vandens poreikių tiesioginis padarinys", - tvirtino WWF.

Organizacijos ataskaitoje teigiama, jog žmonijos "pėdsakas" Žemėje (derlingos žemės ir vandens plotas, būtinas patenkinti išteklių poreikius bei absorbuoti atliekas ir taršą) nuo 1961 metų padidėjo 2,5 karto - iki 2,2 hektaro vienam asmeniui, palyginti su turimu 1,8 hektaro.

Su minėtu "pėdsaku" susijęs energijos aspektas per tą patį laikotarpį padidėjo 700 proc., nes naudojant daugiau iškastinio kuro (akmens anglies, naftos ar gamtinių dujų) reikia didesnio ploto sugerti išskiriamą anglies dvideginį. "Pernelyg didelis šio kuro naudojimas stumia visą žmoniją į klimato pokyčių pavojų", - įspėjo WWF.

Šiaurės amerikiečio "pėdsakas", vidutiniškai siekiantis 9,5 hektaro, yra dvigubai didesnis nei europiečio ir septynis kartus viršija Azijos ar Afrikos gyventojo "pėdsaką".

Vienas iš ataskaitos autorių Jonathanas Loh sakė: "Subalansuotas gyvenimas ir aukšta jo kokybė nėra nesuderinami. Tačiau turime liautis švaistę gamtos išteklius ir atkurti pusiausvyrą tarp (išteklių) naudojimo besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse".

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją