Viršuje reikalai klostosi įvairiai. Pensilvanijos Vilanovos universiteto mokslininkai paskelbė maną, kad nežemiškas civilizacijas kaip ir jų pėdsakus prarijo juodosios skylės. Ką gi, kosmoso platybėse irgi ne visada saugu. Ne visi yra pesimistai ateivių atžvilgiu. Štai Didžiosios Britanijos mokslų akademijos mokslininkai viešai paragino pasaulio bendruomenę rengtis greitai įvyksiančiam susitikimui su ateiviais, mat jie nustatę, kad mūsų galaktikoje gali būti nuo dešimties iki šimto nežemiškų civilizacijų. Taip sakant, maloniai prašome, mieli sveteliai.
Esama ir visai egzotiškų svarstymų apie žmonijos santykius su ateiviais. Pasak britų „The Guardian“ paskelbtos naujos Amerikos mokslininkų ataskaitos, nuo ateivių plūstelėjimo ar net atakos mūsų planetą išgelbės išmetamosios dujos. Maždaug, patekus į mūsų visko prisodrintą atmosferą juos apniks beviltiškas kosulys, gal net astmos priepuoliai, galų gale ateiviai numos ranka – nuodykitės ir duskit patys, jei taip norit. Arba atvirkščiai, atvykę ir išsiaiškinę žemiečių nevalyvumą, kitų planetų gyventojai susiims už galvos ir mus sunaikins, kad Žemei dar labiau nepakenktume kūrendami visokį šlamštą.
Amerikos kosmoso agentūros NASA mokslininkai jau suklasifikavo būsimus „mūsų“ ir „jų“ susitikimus, taigi ateiviai gali atvykti labdaros ar agresyviais tikslais arba šiaip užsukti, tarkime, vykdami pro šalį. Visi trys variantai išsamiai aptariami, žmonija susitikimui su nežemiečiais gyvai rengiasi. Ir teisingai – jei tai neišvengiama, reikia apgalvoti, kaip elgtis, kai bus siūloma nežemiška labdara, būsime kuo nors netyčia apkrėsti ar jei ateiviai tiesiog norės mumis paskanauti.
Kai reikalai taip rimtai aptariami, jokiu būdu negalime likti nuošaly ir mes, tad šiandien – apie tai, kas ten, viršuje.
Pirmoji pusė – straipsnis „Ten kas nors yra? Naujas nežemiškų civilizacijų paieškos metodas“ iš Amerikos žurnalo „Time“
„Naudodami kosmoso teleskopą „Kepler“, astronomai aptiko daugiau kaip porą tūkstančių planetų, kurios sukasi aplink tolimas žvaigždes. Rezultatas neblogas, turint galvoje aplinkybę, kad dar visai neseniai žinojome vos apie aštuonių planetų egzistavimą Visatoje. Vis dėlto šis teleskopas skirtas ne vien kiekybinių rekordų siekti. Pagrindinis tikslas yra nežemiškų civilizacijų ar jų likučių ieškojimas.
Ieškoti gyvybės tarpžvaigždinėje erdvėje nelengva, norint bent šį tą sužinoti, teks gerokai paplušėti ir naujausiam teleskopui, kuris dar kuriamas. Sėkmės galima tikėtis itin kruopščiai renkantis tinkamiausius objektus tyrimui. Vašingtono valstybinio universiteto mokslininkas Dirkas Schulze-Makuchas ir devyni jo kolegos pasiūlė naują planetų klasifikacijos schemą, kuri turėtų palengvinti atrankos procesą.
Pasiūlytos dvi schemos, suteikiančios tyrinėtojams galimybę atlikti paiešką dviem skirtingais būdais. Pirmą, šiurkštesnį metodą jie vadina panašumo su Žeme indeksu. Jo turinį nurodo pavadinimas: tiriamas nežemiško pasaulio panašumo laipsnis į žemiškąjį pagal planetos dydį ir temperatūrą. Temperatūra labai svarbi, nes, pasak biologų, vandens skystu pavidalu egzistavimas yra labai svarbi sąlyga atsirasti gyvybei tokiu pavidalu, kuris mums žinomas. Maisto medžiagos gali lengvai ištirpti vandenyje ir taip pasiekti visą organizmą. Kraujas iš esmės yra tas pats vanduo su jame ištirpusiomis medžiagomis.
O štai planetos dydis svarbus... net nežinia, kodėl. Iš tiesų, jei planeta per maža, tarkime, Marso dydžio, jos traukos jėgos gali neužtekti išlaikyti atmosferai. Marsas kažkada buvo apgaubtas oro sluoksnio, bet jį galėjo sudraskyti prieš milijardus metų Raudonąją planetą bombardavę asteroidai. Jei planeta per didelė, jos traukos jėga gali pritraukti per didelę atmosferos dalį ir sukurti pražūtingą spaudimą. Kadangi Žemė yra vienintelė mums žinoma vieta, kur esama gyvybės, panašumo su Žeme indeksas pirmenybę teikia kuo panašesnėms į mūsiškę planetoms.
Bet čia esama vieno kliuvinio, mat kalbame tik apie mums žinomą gyvybės formą. Pasak pono D. Schulze-Makucho, kai apsiribojama vien Žeme, koją gali pakišti ribotas mąstymas. Taigi jis su bendraminčiais sukūrė dar vieną planetų atrankos sistemą, kurią pavadino gyvybės buvimo planetose indeksu. Pirmiausia į šį indeksą įtrauktos planetos, kurios turi kokį nors tvirtą paviršių, o tą paviršių apsaugo kokia nors atmosfera.
Kitas šio metodo kriterijus – kokio nors energijos šaltinio buvimas. Dar vienas – kokia nors cheminė aplinka, kuri padeda formuotis sudėtingoms molekulėms ir skystam tirpikliui, nebūtinai vandeniui. Mokslininko teigimu, pagal šiuos standartus Saturno palydovas Titanas aplenkia Marsą. Titanas turi storą azoto ir metano atmosferą, Marse nėra beveik jokios, Saturno palydove esama skysto angliavandenilio (daugiausia metano ir etano) ežerų. Tuose ežeruose neabejotinai vyksta sudėtingi cheminiai procesai. Tai patvirtino 2005 m. Titaną pasiekęs zondas „Huygens“.
Mums sunku įsivaizduoti tokios planetos kaip Titanas gyvybę, nes gyvybės pagrindu esame įpratę laikyti anglį. Bet mokslininkai kalba, kad jos pagrindą gali sudaryti ir silicis, todėl atitinkamos planetos į indeksą įtrauktos. Kadangi gyvybės buvimo planetose indekse taikomos kol kas sunkiai išmatuojamos charakteristikos (nustatyti cheminę planetų sudėtį vis dar labai sudėtinga), duomenų apie kitus pasaulius atsiradimą lems technologijų tobulinimas. Pirmiausia tai – galingi teleskopai. Tiesa, Amerikos kongreso Kosmoso ir aeronautikos komitetas metų pradžioje rekomendavo atsisakyti kosminio teleskopo „James Webb“ ir neribotam laikui atidėti planetų atmosferos tyrimų projektus. „James Webb“ tikriausiai išliks, tačiau be šių projektų, pono D. Schulze-Makucho ir jo kolegų klasifikacijos schemos bus ne daugiau kaip protingo teoretizavimo pratybos. O mes prarasime galimybę sužinoti, ar ten, viršuje, turime giminaičių.“
Antroji pusė – straipsnis „Jei Marsas atakuoja, mūsų lyderė bus ši dama“ iš britų dienraščio „The Sunday Times“
„Kai ateiviai atvyks į Žemę, jiems nereikės nerimauti dėl to, kas juos sutiks. Akivaizdu, kad žmonijos lyderio nebuvimas padarys prastą įspūdį, bet tuo jau pasirūpino Jungtinės Tautos (JT) ir pavedė šią užduotį Malaizijos astrofizikei ir JT Kosmoso erdvės klausimų departamento direktorei Mazlan Othman. Didžiosios Britanijos mokslų akademijos surengtoje mokslinėje konferencijoje astrofizikė delegatams paaiškino, kad neseniai atrasti šimtai planetų stipriai padidino galimybes atrasti nežemišką gyvybę, taigi JT turi būti pasirengusios ir deramai koordinuoti žmonijos atsakymą į „pirmą kontaktą“.
Ši idėja atrodo kaip mokslinė fantastika ir primena Holivudo filmą „Žmonės juodais drabužiais“, kuriame slaptasis agentas veda derybas su ateiviais, o kai kuriems iš jų net suteikia prieglobstį Žemėje. Vis dėlto keletą pastarųjų metų mokslininkai su vis didesniu nerimu susimąsto, kaip žmonija turėtų reaguoti į nežemiškų civilizacijų atradimą.
Pirmu ponios M. Othman uždaviniu gali tapti ateivių gynyba nuo žmonių, o ne atvirkščiai. Pagal 1967 m. patvirtintą Susitarimą dėl kosmoso, JT privalo apginti Žemę nuo užteršimo kitų planetų gyvybės rūšimis jas sterilizuojant. Vis dėlto manoma, kad paskirtoji žmonijos susitikimo su ateiviais koordinatorė sieks tolerantiškesnio elgesio. Ponia M. Otman planuoja savo departamentą pertvarkyti į tarnybą, kuri bendradarbiaus su JT moksliniais komitetais ir koordinuos santykius su ateiviais.
JT anksčiau mėgino užmegzti ryšių su nežemiškomis civilizacijomis. 1977 m. paleistas kosminis laivas „Voyager“ nešė tuometinio JT generalinio sekretoriaus Kurto Waldheimo žinią, kad žmonija veržiasi į Visatą ir siekia tik taikos ir draugystės. Tiesa, dabar mokslininkai jaučiasi kiek sutrikę dėl šio kreipimosi, mat vėliau paaiškėjo, kad ponas K. Waldheimas priklausė nacių partijai.
Britų mokslų akademijos konferenciją rengęs astronomas Martinas Dominikas sako, kad bet koks susitikimas su ateiviais turės rimtų padarinių, o mokslininkai negali prisiimti politinės atsakomybės, taigi lyderio vaidmens turi imtis JT. O štai profesorius Stephenas Hawkingas pareiškė, kad žmonija darys didelę klaidą, jei ieškos nežemiškos gyvybės. Gali būti, kad ateiviai gyvena didžiuliuose kosminiuose laivuose, nes jau išnaudojo savo planetos išteklius. Žmoniją gali ištikti tikrųjų Amerikos gyventojų indėnų lemtis po to, kai žemyną atrado Kristoforas Kolumbas.
