Įprastuose fizikiniuose modeliuose teigiama, kad konstanta yra tokia pati ir dalelėms, ir šviesos fotonams. Tačiau Kembridžo universiteto (D.Britanija) mokslininkas Johnas Barrow su Robertu Scherreriu iš Vanderbilto universiteto (JAV) nusprendė išsiaiškinti, kas būtų, jei konstanta šviesai ir materijai būtų nevienoda.
„Iš pradžių norėjome patikrinti šią mintį tam, kad ją paneigtume ar kaip nors apribotume“, - sakė R.Scherreris. Tačiau mokslininkai buvo labai nustebinti kai paaiškėjo, kad kompiuteriniuose modeliuose keičiant ankstyvajam Visatos vystimosi periodui taikomą gravitacijos konstantą, žymių Visatos raidos pakitimų nepastebėta. Modelyje materiją atstojo protonai ir neutronai.
Jei fotonams taikomos konstantos reikšmė buvo mažesnė, nei materijai, tuomet įmanoma paaiškinti dėl ko ankstyvojoje Visatoje helio buvo mažiau, nei turėtų būti pagal teorinius skaičiavimus.
Per pirmąsias minutes po Didžiojo sprogimo neįtikėtino karščio subatominių dalelių mišinys išsiskaidė į lengvųjų atomų vandenilio, helio ir ličio branduolius. Stebint toli esančių vandenilio debesų sudėtį galima gana tiksliai nustatyti kiek helio turėjo susidaryti pirmosiomis Visatos egzistavimo minutėmis.
Iš gretimų galaktikų debesų surinkus daug skirtingų duomenų apie helio kiekį ir palyginus juos su teoriniais skaičiais paaiškėjo, kad išmatuoti kiekiai daugeliu atveju buvo mažesni, nei teoriniai kiekiai.
Helio formavimasis priklausė nuo Visatos plėtimosi pirmaisiais momentais po Didžiojo sprogimo. Dideliame naujagimės Visatos karštyje ir energijos tankyje neutronai, reikalingi heliui susidaryti, buvo nestabilūs. Tačiau visatai plečiantis ir vėstant neutronai nustojo skilti ir galėjo jungtis taip formuojant helį.
Mokslininkų darbas galėtų paaiškinti mažesnį nei tikėtasi helio kiekį, nes ankstyvosios Visatos plėtimasis ir jos energijos tankis priklauso nuo G.
Skirtingai nei šiais laikais, tuomet dominavo ne materija, o fotonai. Taigi jei fotonų G reikšmė buvo mažesnė, tuomet Visata plėstųsi lėčiau, o heliui formuotis liktų mažiau neutronų, teigia mokslininkai.
Ilinojaus universiteto astrofizikas Brianas Fieldsas teigia, kad mokslinio darbo rezultatai yra tvarkingi, tačiau negali paaiškinti kodėl po didžiojo sprogimo mažiau nei pagal teorinius skaičiavimus susidarę ne tik helio, bet ir ličio. Ličio formavimasis nuo laisvų neutronų kiekio nepriklauso taip, kaip helio.
Ohajo valstijos universiteto astrofizikas Johnas Beacomas sutinka, kad darbo rezultatai yra intriguojantys. Mokslininkas sakė, kad, jei gravitacija nevienodai veikia skirtingų tipų Visatos sudėtines dalis, tuomet Einšteino bendroji reliatyvumo teorija – kita fizikos pasaulį prilaikanti kolona – turi trūkumų.
„Svarbu patikrinti šiuos gana fundamentalius teiginius. Mes visi gyvename tam, kad vieną dieną kokį nors neginčijamą teiginį apverstume aukštyn kojomis“, - sakė J.Beacomas.
R.Scherreris pats teigia, kad darbas yra gana hipotetinis. Tačiau jis su kolega nėra pirmieji mokslininkai, pabandę nukarūnuoti gravitacijos konstantą, kuri pagarsėjusi kaip mažiausiai tiksli iš visų žinomų fundamentaliųjų fizikos konstantų. Kiti fizikai pasiūlė, kad G gali kisti su laiku ar būti nevienoda materijai ir antimaterijai.
