Jie nagrinėjo "stiprias jėgas", veikiančias atomo branduolyje tarp kvarkų protono ir neutrono viduje. Jų darbas padeda paaiškinti "kasdienius reiškinius, pavyzdžiui, monetos sukimąsi ant stalo", aiškinama pranešime.
"Jos (monetos) judėjimą iš tikrųjų lemia esminės jėgos, veikiančios tarp pagrindinių sudėtinų blokų - protonų, neutronų, elektronų", - sakoma akademijos pareiškime.
"Jie sukūrė modelį, kuris rodo, kaip atsirado Visata, kaip ji veikia, kaip ji galiausiai mirs", - komentavo Suomijos teorinės fizikos specialistas Stigas Erikas Starckas.
10 milijonų kronų (beveik 2,5 milijono litų) premiją D. Grossas iš Kalifornijos universiteto, D. Politzeris iš Kalifornijos technologijų instituto bei F. Wilczekas iš Masačūsetso technologijų instituto pasidalins tarpusavyje po lygiai.