"Fobos-Grunt" tyrimų zondo lapkričio 9-ąją nepavyko nukreipti į trajektoriją skrydžiui į Marsą. Aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, paimti jo grunto ir dulkių mėginių ir parskraidinti juos į Žemę. Šiuo metu aparatas skrieja aplink Žemę, bet dėl nepaaiškinamos priežasties kasdien nutolsta po kilometrą.
"Deja, vis dar neturime jokių telemetrinių duomenų iš erdvėlaivio, todėl nesuprantame, kas vyksta", - sakė "Roskosmos" vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas.
Jis sakė, kad galbūt dar veikia erdvėlaivio valdymo sistema, arba atsirado kuro nuotėkis, dėl kurio erdvėlaivis kyla. Vienas Rusijos ekspertas sakė, kad zondo saulės baterijos gali sukelti aerodinaminį pasipriešinimą ir kaip sparnai kelti jį aukštyn. Pasak kito eksperto, dėl tolstančios orbitos "Fobos-Grunt" į Žemę nukris tik kovo viduryje, o ne lapkričio pabaigoje, kaip buvo anksčiau manoma.
Kol kas visi bandymai užmegzti ryšį su zondu buvo nesėkmingi.
