„Tai įvykdoma užduotis. Nieko tokio, ko nebūtų galima ištaisyti, neatsitiko. Kosminis zondas vis dar turi pilnus degalų bakus. Be to, zondo sistemos gali dirbti ir besinaudodamos saulės baterijų gaminama energija“, - per interviu naujienų agentūrai AP sakė ekspertas.
Anot J. Obergo, jeigu Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ ekspertams nepavyks perimti kosminio zondo judėjimo kontrolės ir aparatas išskries iš orbitos, „Fobos-Grunt“ gresia tapti pačiu pavojingiausiu per visą kosmoso tyrimų istoriją kosminiu aparatu, nukritusiu į Žemę. Taip nutiktų todėl, jog šiame kosminiame zonde yra net kelios tonos labai nuodingo kuro, skelbia ITAR-TASS.
Anot J. Obergo, kosminiame zonde yra septynios tonos azoto tetraoksido ir hidrazino. Jeigu nelaimės atveju šios medžiagos pateks į atmosferą, „Fobos-Grunt“ bus pelnytai įvardijamas kaip pats kenksmingiausias kosminis aparatas, rėžęsis į Žemę.
„Objektas, kurtas kaip didžiausias tarpplanetinis zondas, gali tapti didžiausiu kosminiu objektu, kada nors nukritusiu į Žemę“, - patikino ekspertas.
Konsultantas įspėjo, jog „Fobos-Grunt“ katastrofa gali turėti skaudesnių padarinių nei įvykis 1996 metais, kai Anduose nukrito Rusijos specialistų pagamintas kosminis aparatas, nepajėgęs nukakti iki Marso, ar incidentas 2008 metais, kai nukrito amerikiečių palydovas, skirtas šnipinėjimui, su kenksmingo kuro atsargomis – palydovą tuomet numušė raketa.
Kaip skelbia „Roskosmos“, automatinis tarpplanetinis kosminis zondas „Fobos-Grunt“, pakilęs iš Baikonūro kosmodromo, neįskriejo į numatytą trajektoriją Marso link ir liko suktis orbitoje aplink Žemę. Be to, nesuveikė variklio sistema. Žinyba skelbia, jog kosminio zondo valdymo sistema pakartotinai gali būti paleista per artimiausias dvi savaites. Anksčiau „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas skelbė, jog kosminio zondo valdymo sistemos perkrovimui specialistai teturi tris paras.
