Nepilotuojamas kosminis aparatas "Fobos-Grunt" neįskriejo į reikiamą trajektoriją, kad pasiektų Raudonąją planetą ir jos palydovą Fobą, po trečiadienio rytą įvykusio starto iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo.
Šis incidentas papildė pastarųjų metų Rusijos kosminės programos nesėkmių virtinę ir aptemdė viltis pasiųsti į Marsą žmones per ateinančius 25 metus.
Rusijos kosminė agentūra "Roskosmos" trečiadienio vakarą pranešė, kad naujus duomenis iš zondo galės gauti, tik jam atskriejus į reikiamą poziciją ketvirtadienio rytą.
Vienas šios agentūros šaltinis sakė, jog svarbiausia kuo greičiau iškelti šį aparatą į aukštesnę orbitą, o vėliau būtų galima pasiųsti išsamesnes komandas, kurios nukreiptų zondą į planuotą trajektoriją.
"Šioje orbitoje galime užmegzti tik vienpusį ryšį - galime tik gauti telemetrijos duomenis iš "Fobos-Grunt", - neįvardytas šaltinis sakė naujienų agentūrai "Interfax".
Jis nepaaiškino, kaip "Roskosmos" ketina pakelti aparatą aukščiau, o vienas Rusijos pareigūnas anksčiau sakė, kad šio mėginimo sėkmė "būtų "stebuklas".
"Remiantis mano patirtimi, viršutinės pakopos (variklio) pakartotinai įjungti neįmanoma", - buvęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis patarėjas kosminių projektų reikalams Vladimiras Uvarovas ketvirtadienį sakė "Interfax".
Rusija dabar labiausiai susirūpinusi, kad 13,5 tonų sveriantis aparatas, taip pat skraidinantis Kinijos palydovą "Yinghuo 1", kurį turėjo paleisti skrieti aplink Marsą, gali nukristi ant Žemės. Žinoma, kad zondo bakuose likę dar daug itin toksiškų degalų.
"Roskosmos" nurodė, jog per ateinančias dvi savaites dar bus galimybė perprogramuoti zondą, jeigu jis skries dabartinėje orbitoje. Tačiau agentūros vadovas Vladimiras Popovkinas sakė, kad akumuliatorių energijos atsargų pakaks tik trims dienoms.
Planuota, kad "Fobos-Grunt" ateinančiais metais pasieks Marsą, o 2013 metais nutupdys zondą šios planetos mįslingo palydovo Fobo. Pagal pirminį planą šis zondas turėjo grįžti į Žemę su Fobo grunto mėginiais 2014 metų rugpjūtį.
Pastarasis incidentas papildė Rusijos kosminės programos nesėkmių virtinę, minint Jurijaus Gagarino pirmojo skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines.
Pernai gruodį po nesėkmingo starto į vandenyną nukrito trys Rusijos navigacinės sistemos palydovai, o vėliau nepavyko paleisti kelių naujų karinių ir ryšių palydovų.
Paskutinis didelis incidentas įvyko rugpjūtį, kai krovininis kosminis laivas, turėjęs skristi į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), nepasiekė numatytos orbitos. Ši avarija buvo bauginanti nesėkmė, o kai kurie laikraščiai rašė, kad ji gali vėl pasikartoti.
"Rusija pasėjo baimę", - rašo populiarus dienraštis "Moskovskij komsomolec", turėdamas omenyje, kad Marso zondo misija susijusi su planetos palydovu, pavadintu senovės graikų baimės dievo Fobo vardu.
"Marso misijos nesėkmė gali reikšti, kad mes praradome kosmosą kaip mokslinių tyrimų sritį", - pridūrė laikraštis "Nezavisimaja Gazeta".