"Pirmą kartą Stuoka (lenkiškai Stoka) buvo paminėtas 1823 metais, kai universitete buvo minimas jo mirties 25-metis. Tuomet architektas, klasicistas, universiteto profesorius Karolis Počačinskis skaitė pranešimą ir sakė, kad Gucevičius buvo vienas iš keturių Gucevičiaus Stokos sūnų", - sakė M.Baužienė.
Tačiau, anot jos, per visą 19 amžių niekas daugiau nei Stuokos, nei Stokos neminėjo. O pats Gucevičius visur pasirašinėjo kaip Laurynas Gucevičius, be jokių "Stuokų" ar "Stokų".
Istorikai spėja, kad galbūt L.Gucevičių užaugino patėvis ir "Stuoka" yra atėjęs iš patėvio šeimos, tačiau dokumentuose tai nėra įrodyta. Galbūt "Stuoka" galėjo būti jo pravardė.
M.Baužienės pasakojimu, 1920 metais muziejininkas ir dailėtyrininkas Paulius Galaunė buvo sakęs, kad yra "pasiryžęs parašyti monografiją apie didįjį lietuvių baudžiauninko sūnų Lauryną Gucevičių Stoką", bet čia Stoka vartojamas po L.Gucevičiaus pavardės.
M.Baužienės manymu, "Stuoka" prie L.Gucevičiaus pavardės ilgam prilipo sovietiniais metais, išėjus monografijai apie garsųjį architektą.
"1953 metais buvo L.Gucevičiaus 200 metų gimimo jubiliejus. Ta proga architektūros istorikas Eduardas Budreika parašė monografiją ir joje atsirado L.Stuoka-Gucevičius. Aš manau, kad tokį pavardės darinį ir įteisino E.Budreika", - sakė architektūros istorikė.
Jos manymu, tuomet išleisti monografiją apie Vilniaus katedros architektą nebuvo lengva, be to, į L.Gucevičių "kėsinosi" ir lenkai.
"Sovietmečiu tai buvo patogu, nes L.Gucevičių savinosi ir lenkai, o Stuoka - skamba lietuviškai", - sakė M.Baužienė.
Jos teigimu, nuo 1989 metų istorikai ir architektūros specialistai vartoja tik L.Gucevičiaus pavardę ir rekomenduoja tai daryti plačiajai visuomenei.
M.Baužienė sako galvojanti imtis iniciatyvos, kad Vilniuje nuo L.Stuokos-Gucevičiaus gatvės pavadinimo, būtų nubrauktas nereikalingas tęsinys "Stuoka".
L.Gucevičius (1753-1798) - architektas, žymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas, vėliau Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas. Kilęs iš valstiečių, tačiau 1789 metais Seimas jam suteikė bajoro titulą.
L.Gucevičius suprojektavo ir rekonstravo Vilniaus rotušę, Vilniaus katedrą, Verkių rūmų kai kuriuos pastatus, yra atlikęs kai kuriuos dabartinės Prezidentūros rekonstravimo darbus, 1790 metais sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą ir kt.