Atliekant šį precedento neturintį eksperimentą, buvo atkartota planuojama skrydžio į Raudonąją planetą trukmė, surengti "pasivaikščiojimai" ant Marso paviršiaus imitacijos, taip pat išlaikomos 20 minučių ryšio pauzės, kurios atsirastų dėl abi planetas skiriančio didelio atstumo.

Tačiau nuo pernai birželio 3 dienos, kai iš kelių šalių piliečių sudaryta įgula buvo uždaryta eksperimentiniame modulyje, jis niekur nebuvo pajudėjęs iš automobilių aikštelės prieš Maskvoje esančio tyrimų centro.

Maskvoje įsikūrusio Medicinos ir biologijos problemų instituto (IMBP) tyrėjai 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku atidarė modulį, kuris buvo savanorių įgulos namai pastarąsias 520 dienų. Bandymo dalyviai iš jo išėjo pirmąkart per pastaruosius 18 mėnesių.

Įgulą, kurią sudaro kinas, italas, prancūzas ir trys rusai, pasitiko artimieji ir draugai, taip pat aukšto rango svečiai, įskaitant Rusijos kosminės agentūros "Roskosmos" vadovą Vladimirą Popovkiną.

Tyrėjai nuėmė plombą ir atidarė kapsulės duris, o visi šeši įgulos nariai atrodė esantys geros būklės, matoma Rusijos televizijos parodytame reportaže.

"Tarptautinė įgula baigė 520 dienų misiją", - šios misijos kapitonas Aleksejus Sitiovas, vienas iš trijų eksperimente dalyvavusių rusų, išėjęs iš kapsulės raportavo Rusijos kosminės programos vadovams.

"Programa visiškai įvykdyta. Visų įgulos narių sveikatos būklė gera. Esame pasiruošę tolesniems tyrimams", - įgulos kapitono žodžius citavo Rusijos televizija ir Europos kosmoso agentūra (ESA).

Italas Diego Urbina, kuris džiugiai surėmė savo kumščius, išlipęs iš kapsulės, sakė, kad jam buvo garbė dalyvauti šioje programoje.

Pasak jo, šis eksperimentas padės "žmonijai vieną dieną pasveikinti naujas svajones" apie Raudonąją planetą.

Kinijos atstovas Wang Yue kalbėjo lakoniškai: "Praėjus 520 dienų, mes pagaliau grįžome."

Įgulos, kurią sudarė tik vyrai, nariai atrodė sveiki ir gerai nusiteikę, nors praleido uždaryti modulyje 18 mėnesių, kai jo liukas buvo uždarytas 2010 metų birželio 3 dieną.

Šeši savanoriai tik trumpai pakomentavo savo misiją, o po kelių minučių buvo išvežti tyrėjų iš Maskvoje įsikūrusio Medicinos ir biologijos problemų instituto (IMBP) kelias dienas truksiantiems medicinos tyrimams.

Įgulos nariai planuoja pasirodyti spaudos konferencijoje ateinantį antradienį.

Įpusėjus šiame eksperimentui, savanoriai apsivilko skafandrus prieš savo "kosminį pasivaikščiojimą" smėlio dėžėje, o tai daug kam sukėlė juoką, tačiau mokslininkai teigia, kad šis bandymas buvo svarbus pasiruošimas tikram pilotuojamam skrydžiui į Marsą.

"Taip, įgula gali atlaikyti neišvengiamą izoliaciją per misiją į Marsą ir atgal. Psichologiškai mes pajėgūs tai padaryti", - sakė Europos kosmoso agentūros (ESA) specialistas Patrikas Sundbladas.

Pasak jo, įgula gerai pasirodė, neskaitant atsitiktinių nuotaikų svyravimų.

"Rugpjūtį buvo psichologiškai sunkiausias metas - tai buvo labiausiai monotoniška misijos fazė", - nurodė P.Sundbladas.

Tačiau šeši įgulos nariai iškart negalės grįžti į įprastą gyvenimą: jiems teks atlaikyti daug įvairių tyrimų - pirmiausiai IMBP, vėliau - vienoje Rusijos mokslų akademijos klinikoje.

Šiame bandyme nedalyvavo nei viena moteris - tyrėjai veikiausiai siekė, kad eksperimentas nevirstų kažkuo panašaus į seksualinės įtampos kupiną televizijos realybės šou "Didysis Brolis" (Big Brother).

Žiniasklaida nebuvo pakviesta stebėti savanorių išėjimo iš kapsulės, baiminantis, kad įgulos nariai, kurie ilgai neturėjo kontaktų su kitais žmonėmis, gali būti jautrūs rudeniškam šalčiui Maskvoje ir gripo virusams.

Tačiau jie papasakos, kaip sekėsi ištverti šio bandymo sunkumus, per spaudos konferenciją ateinančią savaitę.

Misijos kapitonas Aleksejus Sitiovas į kapsulę įžengė praėjus tik dviem savaitėms po savo vestuvių.

"Išbūti 520 dienų su žmonėmis iš skirtingų grupių, skirtingų tautybių, skirtingų mentalitetų - visiškai nėra paprasta. Jie elgėsi labai deramai", - šio projekto direktoriaus pavaduotojas Markas Belakovskis sakė naujienų agentūrai AFP.

Kiekvienam dalyviui už šį indėlį bus sumokėta po 3 mln. rublių (244,9 tūkst. litų), naujienų agentūra "Interfax" citavo projekto vadovą Borisą Morukovą.

Iš pradžių buvo numatyta, kad eksperimente dalyvavusių rusų atlyginimas bus mažesnis, tačiau suma buvo padidinta, kai ESA atskleidė, kiek sumokės dviem savo savanoriams, nurodė "Interfax".

ESA ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) prognozuoja, kad pirmasis pilotuojamas skrydis į Marsą turėtų įvykti maždaug po trijų dešimtmečių.