Nedidelė žemos energijos elektronų dozė keturiems mėnesiams sustabdo bulvių dygimą – net jei daržovės laikomos kambario temperatūroje. Mokslininkai bandymui panaudojo Van der Graafo generatorių, kurio sukurtą elektronų srovę nukreipė į konvejeriu judančias bulves. Elektronų spindulys neleidžia bulvės pumpuro ląstelėms dalytis – panašiai radioterapija pristabdo vėžio ląstelių dauginimąsi.

Ibarakio mieste dirbantys maisto mokslininkai Setsuko Todoriki ir Toru Hayashi sako, kad jų siūlomas metodas galėtų pakeisti dabartinius daigų augimo stabdymo metodus: potencialiai kenksmingą purškimą cheminėmis medžiagomis ir brangų apdorojimą gama spinduliais.

„Dygimas – viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama sandėliuojant daržoves“, sakė JAV Aidaho bulvių tyrimų ir švietimo centre dirbanti bulvių ekspertė Norah Olsen. „Manau, kad naujasis metodas - fantastiškas“, - sakė ji.

Japonijoje atlikto eksperimento metu neapdorotos bulvės pradėjo dygti po 60 dienų. Žemesnėje temperatūroje dygimas sulėtėja, tačiau tai didina cukraus koncentraciją bulvėje. Kepant gruzdintuvėje šis cukrus karamelizuojasi ir nudažo bulves nemaloniai ruda spalva, kuri nepatinka vartotojams. S.Todoriki ir T.Hayashi siūlomas metodas cukraus koncentracijos bulvėse nedidina.

Europoje ir Š.Amerikoje bulvių augintojai arba pardavėjai daigų leidimą dažniausiai stabdo cheminiais metodais – pavyzdžiui, chloroprofamu (CIPS). Tačiau nedidelė šios šiek tiek toksiškos medžiagos dalis gali likti ant bulvės luobelės, o tai kelia vartotojų ir kontrolės tarnybų susirūpinimą.

„Jau prieš keletą metų pripažinome, kad mums ir pramonei CIPS yra netinkamas sprendimas“, - sakė D.Britanijos prekybos tinklo „Waitrose“ agronomas Alanas Wilsonas. „Vartotojai gana aiškiai pareiškė, kad ant jų maisto cheminių medžiagų likučių neturi būti“

Japonijoje jau draudžiamas cheminių medžiagų naudojimas bulvių dygimui stabdyti. Pastaruosius 30 metų šioje šalyje chemikalus atstoja gama spinduliavimas. Apšvitinimo procesas vykdomas tik vienoje įstaigoje Hikkedo mieste. Čia kasmet apdorojama daugiau nei 100 000 tonų bulvių. Tačiau procesas yra labai brangus, o darbininkai turi dėvėti labai sunkią apsauginę aprangą.

S.Todoriki ir T.Hayashi tvirtina, kad nedidelės energijos elektronus nebrangu generuoti, o darbininkams nereikia apsauginių drabužių, todėl toks apdorojimo būdas būtų kur kas pigesnis.

A.Wilsonas mano, kad šis metodas gali būti patrauklus ir už Japonijos ribų, tačiau šiuo atveju labai svarbu techninės detalės. „Priklauso nuo to, ką apie šį metodą mano įvairios vartotojų grupės. Jie gali pagalvoti, kad tai – radiacija“, - sakė agronomas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją