Jų pagautas krabas Oregonia gracilis dar niekam nėra pasitaikęs šiuose šaltuose vandenyse. "Akivaizdus šiltėjimo įrodymas", - aiškino vėliau savo kajutėje B.Sirenka.

Abu jie dalyvauja itin retoje JAV ir Rusijos ekspedicijoje vakarinėje Arkties dalyje - tiriama pasaulinio klimato šiltėjimo įtaka regione, kur abi didžiosios pasaulio valstybės turi bendrą sieną. Iki šiol jos sunkiai rasdavo bendrą kalbą dėl bendrų mokslo tyrimų jas skiriančiose jūrose. Būta biurokratinių kliūčių iš Rusijos pusės ir rengiant šią ekspediciją.

Norint susidaryti išsamesnį vaizdą apie procesus šiame regione, sukaupti ir išnagrinėti biologinius, fizikinius ir cheminius duomenis, prireiks daug metų.

Į Arktį ir Čiukčių jūrą šiltas vanduo iš Ramiojo vandenyno gali patekti tik Beringo sąsiauriu tarp Azijos ir Amerikos. Dėl šiltėjančio klimato, atmosferos slėgio vis toliau į šiaurę, į Arktį prasiskverbia tas šiltasis Ramiojo vandenyno vanduo.

Mokslininkams nerimą kelia sparčiai per pastarąjį ketvirtį amžiaus nykstanti ledo danga, o per dešimt metų ledo plotas Arktyje sumažėjo maždaug 9 procentais, mažiausias ledų plotas buvo užregistruotas 2002 metais.

Tirpstant ledui kyla pasaulinis jūros lygis, bangos vis labiau ardo krantus. Galbūt dėl klimato pokyčių sumažėjo kai kurių rūšių žuvų ir kitos jūrų gyvybės.

Valstybių vyriausybės suka galvas, kaip sumažinti vadinamųjų šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą, nes jos, daugiausia anglies dioksidas, laikomos vienu iš svarbių klimato šiltėjimo veiksnių.

Tačiau Arktyje mokslo tyrimams labai kenkia Rusijos ir JAV tarpusavio nepasitikėjimas.

Tik šiemet Rusijos laive "Professor Chromov" rimtesniame projekte kartu dirba 20 rusų ir 15 amerikiečių, JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) ir Rusijos mokslų akademijos jūrų specialistų. Jie gaudo zooplanktoną, žuvis, vėžiagyvius įvairiuose gyliuose Beringo ir Čiukčių jūroje. Matuojamas slėgis, temperatūra organinės medžiagos jūros vandenyje.

Siekiama viso pasaulio vandenynuose įrengti visą stebėjimų tinklą, taip pat ir Arktyje.