Kosminė veikla yra ne vien fundamentiniai Visatos tyrimai ir nežemiškos gyvybės paieška, kurių ekonominė nauda šiuo metu yra abejotina, o kainos iš tiesų kosminės. Ryšių palydovai naudojami teikiant telefonijos ir interneto paslaugas mažiau civilizuotuose planetos kampeliuose, per tokius palydovus perduodami televizijos signalai, vietos nustatymo paslaugos taip pat veikia tik dėl to, kad Žemės orbitoje skrenda specialių palydovų sistema. Meteorologai orus prognozuoja taip pat ne iš kavos tirščių – jiems reikalingi palydovų renkami duomenys. Ir visos šios palydovų teikiamos paslaugos nėra visiškai nemokamos, o Lietuva ir jos įmonės bei mokslo įstaigos gali tapti ne tik tokių paslaugų vartotojais, bet ir teikėjais. Patentavus pažangius kosmose pritaikomus technologinius sprendimus pasipelnyti galėtų ir mokslininkai.

Aktyviausiai veiklą, kuri galėtų būti pritaikoma kosmoso tyrimams ar kosminiam verslui, vykdo įmonės ir įstaigos, priklausančios Lietuvos kosmoso asociacijai (LKA): stipriausi Lietuvos universitetai ir mokslinių tyrimų institutai bei mokslo centrai, taip pat bent devynios privataus kapitalo įmonės. Kosmose galima būtų panaudoti ir kai kurių pažangių asociacijai nepriklausančių bendrovių patirtį.

Tikimasi, kad ateityje Lietuvos mokslo įstaigos ir verslo įmonės pradės bendrauti su pasauliniais kosmoso tyrinėjimų ir pramonės lyderiais – ne tik NASA, bet ir Europos kosmoso agentūra (EKA), su kuria Lietuva jau pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą. Tiesa, jis iki šiol nėra ratifikuotas Seime.

Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vyr. Specialisto Romualdo Kalyčio, „Kosmoso veikla apima visus politinius, ekonominius, mokslinius ir technologinius aspektus, susijusius su kosminių infrastruktūrų arba priemonių kūrimu, su šių priemonių paleidimu į išorinę kosminę erdvę bei eksploatacija ir su šių priemonių panaudojimu žinių apie Visatą kūrimui bei paslaugų kasdienei žmonių veiklai teikimui“.

„Kalbant apie mokslo sritis ir kryptis, susijusias su kosmosu, kaip tyrinėjimų objektu, bei su žmogaus veikla kosmose, tai paminėtinos praktiškai visos mokslo ir technologijų sritys nuo astrofizikos, mikroelektronikos ar lazerių technologijų iki biotechnologijų, psichologijos ar teisės mokslų. Mokslo ir technologinių sričių požiūriu kosmoso veikla yra horizontali veikla“, - sakė R. Kalytis.

Lietuva gali bendradarbiauti su NASA

NASA atstovas Simonas P. Wordenas Lietuvoje viešėjo LKA kvietimu, tuo pačiu vykdydamas ir JAV prezidento Baracko Obamos nurodymą plėtojant NASA mokslines programas ieškoti sąlyčio taškų su nestandartiniais partneriais – technologiškai pažangiomis, tačiau nedidelėmis valstybėmis ir atskiromis įmonėmis.

Lietuvos įmonės bei mokslo ir studijų institucijos su NASA galėtų bendradarbiauti „eksperimentinės (technologinės) plėtros srityse ir keičiantis studentais bei tyrėjais. Abi pusės mato galimybes bendradarbiauti gamtos ir technologinių mokslų srityse – fizikos, chemijos, astronomijos, astrofizikos, biomedicinos, nano-, bio-, lazerių, informacinių bei ryšių technologijų srityse“, - aiškino R. Kalytis. Pasak jo, „su Lietuvos kosmoso asociacijos narių veikla ypač dera NASA Ames centro darbai mažųjų palydovų technologijų kūrimo srityje, kur Lietuva, nors ir būdama šios srities naujokė, taip pat turi įdomių sprendimų bei idėjų“.

Ypatingą dėmesį NASA atstovas skyrė KTU profesoriaus A. Ragausko patentuotam išradimui – neinvaziniam intrakranialinio slėgio matavimo būdui, kuris yra nepakeičiamas stebint nesvarumo būsenoje esančių kosmonautų kaukolės vidinį slėgį ir sveikatą.

Lietuviai jau pelnosi iš „kosminės“ veiklos

Nors Lietuvos kosmoso sektorius (mokslo ir verslo subjektai, veikiantys kosmoso srityje) dar tik formuojasi, palydovinių ryšių verslo įmonės jau džiaugiasi nemažomis apyvartomis. Pavyzdžiui, palydovinės televizijos paslaugas teikiančios bendrovės „Viasat“ 2010 m. apyvarta buvo 40 mln. Lt, įmonės „Satgate“, teikiančios plataus spektro palydovinio ryšio paslaugas daugiausia eksportui metų apyvarta - 34 mln. Lt, bendrovė „Terra“, gaminanti palydovinių, radijo ir televizijos signalų priėmimo ir paskirstymo įrangą praėjusiais metais gavo 30 mln. Lt pajamų.

„Lietuvoje yra ir su Žemės stebėjimo iš kosmoso paslaugų teikimu susijusių įmonių, kuriančių aukštos pridėtinės vertės geoinformacinio pobūdžio produktus, pavyzdžiui, UAB „Agrogeodezijos institutas“ (4 mln. Lt), bei palydovinės navigacijos prietaisus ir paslaugas teikiančių įmonių. Visos jos tikrai yra laikytinos pažangių paslaugų, susijusių su kosminėmis technologijomis, gaminiais kūrėjomis ir/arba teikėjomis. LKA mato ir naujų kosminio verslo rūšių plėtojimo Lietuvoje galimybes, įskaitant bepiločių skraidymo aparatų (bepiločių orlaivių ir mažųjų palydovų) kūrimą ir gamybą bei stebėjimo paslaugų teikimą tokių aparatų pagalba“, - sakė R. Kalytis.

Kosmosas „įdarbintų“ mokslininkus

Lietuvos mokslinis potencialas gali būti panaudotas įvairiose su kosmosu susijusiose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse, o bendradarbiavimas su pažangiausiomis kosmoso programas vykdančiomis valstybėmis ir organizacijomis tik paskatintų bendrą mokslinio bei technologinio lygio kėlimą, be to, atsirastų ir naujų galimybių plėtoti inovatyvų verslą pažangių technologijų srityje.

„Veiklos sričių, kur Lietuvos mokslininkai galėtų pritaikyti savo įdirbį ir kompetenciją, tik daugėja. Dėl savo horizontalumo ir platumo kosmoso veikla yra ypatingai paranki Lietuvos mokslininkų „įdarbinimui“. Ilgą laiką Lietuvos mokslas buvo kaltinamas „mokslo dėl mokslo darymu“, t. y. mokslinių tyrimų, be tikslo juos praktiškai panaudoti, vykdymu. Dabar aiškėja, kad dalis šių aukšto lygio mokslinių tyrimų gali būti toliau plėtojami ir panaudoti juos pritaikant kosminių technologijų kūrimui“, - tikino R. Kalytis.